užuluobė

Užuluobė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis užuojautą, užuominą, užuomazgą arba įtarimą. Dažniausiai vartojamas kalbant apie ką nors neaiškiai pasakyta, numanoma ar netiesiogiai nurodyta.

Pavyzdžiai:
1. Jo žodžiuose skambėjo tam tikra užuluobė, lyg jis ką nors slėptų.
2. Pokalbis vyko be jokių užuluobių – viskas buvo aišku ir atvira.
3. Ar jauti užuluobę šiame jo pasiūlyme?

Trumpai: tai užuomina arba paslėpta reikšmė žodyje, posakyje ar elgesyje.

Įrašas
Paaiškinimas	Užuluobė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis užuojautą, užuominą, užuomazgą arba įtarimą. Dažniausiai vartojamas kalbant apie ką nors neaiškiai pasakyta, numanoma ar netiesiogiai nurodyta. Pavyzdžiai: 1. Jo žodžiuose skambėjo tam tikra užuluobė, lyg jis ką nors slėptų. 2. Pokalbis vyko be jokių užuluobių – viskas buvo aišku ir atvira. 3. Ar jauti užuluobę šiame jo pasiūlyme? Trumpai: tai užuomina arba paslėpta reikšmė žodyje, posakyje ar elgesyje.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.