užulinkis

Užulinkis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis užuojautą, užuominą ar netiesioginį nurodymą (dažniausiai neigiamą).

Pavyzdžiai:
1. Užuojauta:
„Išreiškė užulinkį dėl netekties.“ (išreiškė užuojautą)
2. Užuomina:
„Jo žodžiuose skambėjo užulinkis apie klaidas.“ (netiesiogiai nurodė į klaidas)
3. Pajuokavimas:
„Tai buvo užulinkis į jos išvaizdą.“ (kryptingas pašiepimas)

Trumpai:
Vartojamas kalbant apie užuominas, užuojautą ar švelnų kritiką. Retesnis, dažniau literatūroje ar formalioje kalboje.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'uzulinkis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Užulinkis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis užuojautą, užuominą ar netiesioginį nurodymą (dažniausiai neigiamą). Pavyzdžiai: 1. Užuojauta: „Išreiškė užulinkį dėl netekties.“ (išreiškė užuojautą) 2. Užuomina: „Jo žodžiuose skambėjo užulinkis apie klaidas.“ (netiesiogiai nurodė į klaidas) 3. Pajuokavimas: „Tai buvo užulinkis į jos išvaizdą.“ (kryptingas pašiepimas) Trumpai: Vartojamas kalbant apie užuominas, užuojautą ar švelnų kritiką. Retesnis, dažniau literatūroje ar formalioje kalboje.