Užuklonis – tai slėnio ar daubos pabaiga, kur ji siaurėja arba užsibaigia (dažnai kalnuotoje vietovėje). Tai uždaras, dažniausiai apsuptas aukštumų, gamtinis kampas.
Pavyzdžiai:
1. Gamtoje: Kalnų slėnis, kuris baigiasi apsuptas uolų arba šlaitu – tai užuklonis.
2. Perkeltine prasme: Vartojamas apibūdinti atokią, užsibrėžtą ar izoliuotą vietą ar situaciją.
Pvz.: „Miesto užuklonyje stovėjo senas malūnas.“
Trumpai: Tai uždaras slėnio galas arba atokus, atskiras kampas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.