Užugardė – tai senovinis lietuviškas terminas, reiškiantis tolimą, užmarštį, atokią vietą ar kraštą (pvz., miško užugardė, pasienio užugardė). Dažnai vartotas poetiškai ar liaudies kalboje.
Pavyzdžiai:
1. Kelionė į miško užugardę.
2. Gyveno kaimo užugardėje, toli nuo kelio.
3. Pasakojo legendas apie užmarščio užugardę.
Trumpai: tai atokia, nuošali vieta.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.