Užudirvė – tai vietovardinis terminas, reiškiantis užpelkėjusią, užmirkusią vietą, užutakį (pvz., pelkėtą pievą, balą, šlapynę). Dažnai vartojamas apibūdinti sunkiai praeinamą, į vandens telkinį panasus plotą.
Pavyzdžiai:
1. Upe tekant, pakrantėje susidarė didelė užudirvė.
2. Po liūčių kelias virto užudirve.
3. Tas laukas pavasarį visada tampa užudirve.
Trumpai: Drėgna, pelkėta vieta, dažnai laikina.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.