užturkti

tur̃kti, -ia, -ė.

1. leisti kokį garsą (kvarkti, čirkšti, murkti ir pan): Varlės tur̃kia. Turkliai pavasarį tur̃kia. Toli girdėt, kap anas. tur̃kia. Turtukas kai pradeda tur̃kt, tai tur̃kia tur̃kia papečėj. Tep tur̃kė po ausia, tik būbnelis netrūko. Katinas tur̃kia ant ausies. [Tuoktuvių metu] galima išgirsti jų. savotišką turkiantį balsą. Priėjau ir, pridėjęs prie ausies lūpas, ėmiau turkti: – Tr…. Turkia kap šikna vandeny. burgzti: Motoriukas, ilgokai patampytas už virvelės, ima turkti.

2. turkšti 1: Tik biskį atleido, ir antys jau tur̃kia balukes. Antys turkė dumble. Vandinin tę ką tur̃kia, žyravoja. Pardien prūde turkias [antys],
vakare da palest žiūri.

3. turkšti 2: Bala (mažas ežeriukas) varlėm kurkt, bobom tur̃kt. Tur̃kiasi po purvynus vaikiščiai.

4. išgnaibant lesti: Žąsys turkia bulves. Žąsų in daržą nemožna leist, ba turkia morkvas. Žąses kopūstų neturkia. ėsti, sriaubti: Kiaulė turkia.

5. godžiai, smarkiai gerti: Kovą jauni tur̃kia ir tur̃kia. Jis vynelį tik tur̃kia.

6. rausti, knisti: Kiaulės kiemą tur̃kia.

7. tam tikru garsu šaukti (kiaules): Jau turkiù namo kiaules. Kad kiaulės bėgtų namo, piemenys tur̃kia. Neturk, ba visos kiaulės pabėgs namo.

8. ilgai ką dirbti: Ką ji tę tur̃kia, kad negaliu jos sulaukt? Turkiù turkiù namie, tai apkuopiu. Laiminga, katrai nereik apie tuos puodus tur̃kt. Mama viena darže tur̃kia, o dukterys vaikščioja pasirėdę. Aš turkiù turkiù ir vis an vietos. Nieko gero nenuveikiu – turkiúos apie namus. Na greičiau, jūs tę nesitur̃kę! Vaikai tik dirba, tik tur̃kiasi įknibę.
aptur̃kti, -ia (àpturkia), àpturkė. kiek apkasti: Jau bulves àpturkė?
įtur̃kti, -ia (į̃turkia), į̃turkė. įkalbėti: Labai jau jam buvo iñturkta ausin. Velnias iñturkė ausin.
ištur̃kti, -ia (ìšturkia), ìšturkė.

1. išturkšti
1.

2. gnaibant išlesti, išėsti: Antys ìšturkė aguonas. Kiaunė užejo per stogą ir visą kumpį ìšturkė. Duonos minkštimą ìšturkė, o plutą paliko. | Pirma eidama ìšturkiau vieną galvukę aguonų.

3. godžiai išgerti: Ìšturkė tą pieną iš buteluko. Puodą pieno ìšturkiau.

4. išrausti, išknisti: Kiaulės pievas ìšturkė, vienos knisyklos. Ìšturkė antys pievą. Paršai išturkė bulves. Kad ìšturkė kurmiai kopūstus, nieko šįmet nebus. Tos antys visą kiemą [po lietaus] išturkė. Turklys ir savo vardą yra gavęs dėl to, kad išturkia ir suėda augalų šaknis. | Mašinos ìšturkė kelią (pridarė duobių) . Turėj [o],
anta pirkios buvo vidurin išturktà piesta. Kam duobę košėj ìšturkei?. Vėžiai urvus išsìturkia ir tūno.
nutur̃kti, -ia (nùturkia), nùturkė. nukasti (ppr. lėtai): Vieni kasėm [bulves],
tai kol mes jas nùturkėm!
patur̃kti, -ia (pàturkia), pàturkė

1. kiek išlesti, išėsti: Nei viena galva [kopūsto] nepaturktà.

2. kiek pakasti: Nulėk bulvių paturkt.

3. tam tikru garsu pašaukti (kiaules): Patur̃k kiaulėm – tegul bėga namo. Būdavo, labai prasilgsta man ganyt, tai imu ir pàturkiu kiaulėmi, namo kad parlėkt.

4. kiek pakvarkti: Na, brolau, tu ir apsileidėlis, kad net žėbos tau pàturkia pakampėj.

5. pašvilpti: Patur̃k tu man dabar! Paturk man į uodegą! Ir patur̃k tu man!
pratur̃kti, -ia (pràturkia), pràturkė

1. prakirsti, pradaužti: Dar an ežero ledas labai storas, niekap nemožna pratur̃kt.

2. praleisti laiką, sugaišti ilgai dirbant: Prasìturki namuos dienom, prasilakstai. Prasìturkėm darže visą dieną.
prisitur̃kti, -ia (prisìturkia), prisìturkė

1. priturkšti 2: Nejuokink svieto, ką čia prisiturks, kad prūdas tik šiemet kastas.

2. sugaišti ilgai dirbant: Prisiturkì apie kampus – niekas nemiela.
sutur̃kti, -ia (sùturkia), sùturkė

1. išleisti kokį garsą, sučirkšti: Suturkia lėlys už raisto.

2. godžiai suvalgyti, sušveisti: Vaikai sùturkė duoną.

3. rūpinantis ką įsigyti, pasidaryti: Tai ir vėl šiokius tokius patalėlius susiturkėt?! Susìturkė triobeles.
užtur̃kti, -ia (ùžturkia), ùžturkė.

1. imti burgzti, ūžti: Sodžiaus pakraštyje užturkia motociklas.

2. imti šaukti (kiaules): Kap tik užturkia [piemuo],
tai kiaulės ir bėga namo užrietę uodegas.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>tur̃kti, </b>-ia, -ė. <br/>1. <span class="explanation">leisti kokį garsą (kvarkti, čirkšti, murkti ir pan): </span> Varlės tur̃kia. Turkliai pavasarį tur̃kia. Toli girdėt, kap anas. tur̃kia. Turtukas kai pradeda tur̃kt, tai tur̃kia tur̃kia papečėj. Tep tur̃kė po ausia, tik būbnelis netrūko. Katinas tur̃kia ant ausies. [Tuoktuvių metu] galima išgirsti jų. savotišką turkiantį balsą. Priėjau ir, pridėjęs prie ausies lūpas, ėmiau turkti: – Tr…. Turkia kap šikna vandeny. <span class="explanation">burgzti: </span> Motoriukas, ilgokai patampytas už virvelės, ima turkti. <br/>2. turkšti 1: Tik biskį atleido, ir antys jau tur̃kia balukes. Antys turkė dumble. Vandinin tę ką tur̃kia, žyravoja. Pardien prūde turkias [antys], vakare da palest žiūri. <br/>3. turkšti 2: Bala <span class="explanation"> (mažas ežeriukas) </span> varlėm kurkt, bobom tur̃kt. Tur̃kiasi po purvynus vaikiščiai. <br/>4. <span class="explanation">išgnaibant lesti: </span> Žąsys turkia bulves. Žąsų in daržą nemožna leist, ba turkia morkvas. Žąses kopūstų neturkia. <span class="explanation">ėsti, sriaubti: </span> Kiaulė turkia. <br/>5. <span class="explanation">godžiai, smarkiai gerti: </span> Kovą jauni tur̃kia ir tur̃kia. Jis vynelį tik tur̃kia. <br/>6. <span class="explanation">rausti, knisti: </span> Kiaulės kiemą tur̃kia. <br/>7. <span class="explanation">tam tikru garsu šaukti (kiaules): </span> Jau turkiù namo kiaules. Kad kiaulės bėgtų namo, piemenys tur̃kia. Neturk, ba visos kiaulės pabėgs namo. <br/>8. <span class="explanation">ilgai ką dirbti: </span> Ką ji tę tur̃kia, kad negaliu jos sulaukt? Turkiù turkiù namie, tai apkuopiu. Laiminga, katrai nereik apie tuos puodus tur̃kt. Mama viena darže tur̃kia, o dukterys vaikščioja pasirėdę. Aš turkiù turkiù ir vis an vietos. Nieko gero nenuveikiu – turkiúos apie namus. Na greičiau, jūs tę nesitur̃kę! Vaikai tik dirba, tik tur̃kiasi įknibę. <br/><b>aptur̃kti, </b>-ia (àpturkia), àpturkė. <span class="explanation">kiek apkasti: </span> Jau bulves àpturkė? <br/><b>įtur̃kti, </b>-ia (į̃turkia), į̃turkė. <span class="explanation">įkalbėti: </span> Labai jau jam buvo iñturkta ausin. Velnias iñturkė ausin. <br/><b>ištur̃kti, </b>-ia (ìšturkia), ìšturkė. <br/>1. išturkšti 1. <br/>2. <span class="explanation">gnaibant išlesti, išėsti: </span> Antys ìšturkė aguonas. Kiaunė užejo per stogą ir visą kumpį ìšturkė. Duonos minkštimą ìšturkė, o plutą paliko. | Pirma eidama ìšturkiau vieną galvukę aguonų. <br/>3. <span class="explanation">godžiai išgerti: </span> Ìšturkė tą pieną iš buteluko. Puodą pieno ìšturkiau. <br/>4. <span class="explanation">išrausti, išknisti: </span> Kiaulės pievas ìšturkė, vienos knisyklos. Ìšturkė antys pievą. Paršai išturkė bulves. Kad ìšturkė kurmiai kopūstus, nieko šįmet nebus. Tos antys visą kiemą [po lietaus] išturkė. Turklys ir savo vardą yra gavęs dėl to, kad išturkia ir suėda augalų šaknis. | Mašinos ìšturkė kelią <span class="explanation"> (pridarė duobių) </span>. Turėj [o], anta pirkios buvo vidurin išturktà piesta. Kam duobę košėj ìšturkei?. Vėžiai urvus išsìturkia ir tūno. <br/><b>nutur̃kti, </b>-ia (nùturkia), nùturkė. <span class="explanation">nukasti (ppr. lėtai): </span> Vieni kasėm [bulves], tai kol mes jas nùturkėm! <br/><b>patur̃kti, </b>-ia (pàturkia), pàturkė<br/>1. <span class="explanation">kiek išlesti, išėsti: </span> Nei viena galva [kopūsto] nepaturktà. <br/>2. <span class="explanation">kiek pakasti: </span> Nulėk bulvių paturkt. <br/>3. <span class="explanation">tam tikru garsu pašaukti (kiaules): </span> Patur̃k kiaulėm – tegul bėga namo. Būdavo, labai prasilgsta man ganyt, tai imu ir pàturkiu kiaulėmi, namo kad parlėkt. <br/>4. <span class="explanation">kiek pakvarkti: </span> Na, brolau, tu ir apsileidėlis, kad net žėbos tau pàturkia pakampėj. <br/>5. <span class="explanation">pašvilpti: </span> Patur̃k tu man dabar! Paturk man į uodegą! Ir patur̃k tu man! <br/><b>pratur̃kti, </b>-ia (pràturkia), pràturkė<br/>1. <span class="explanation">prakirsti, pradaužti: </span> Dar an ežero ledas labai storas, niekap nemožna pratur̃kt. <br/>2. <span class="explanation">praleisti laiką, sugaišti ilgai dirbant: </span> Prasìturki namuos dienom, prasilakstai. Prasìturkėm darže visą dieną. <br/><b>prisitur̃kti, </b>-ia (prisìturkia), prisìturkė<br/>1. priturkšti 2: Nejuokink svieto, ką čia prisiturks, kad prūdas tik šiemet kastas. <br/>2. <span class="explanation">sugaišti ilgai dirbant: </span> Prisiturkì apie kampus – niekas nemiela. <br/><b>sutur̃kti, </b>-ia (sùturkia), sùturkė<br/>1. <span class="explanation">išleisti kokį garsą, sučirkšti: </span> Suturkia lėlys už raisto. <br/>2. <span class="explanation">godžiai suvalgyti, sušveisti: </span> Vaikai sùturkė duoną. <br/>3. <span class="explanation">rūpinantis ką įsigyti, pasidaryti: </span> Tai ir vėl šiokius tokius patalėlius susiturkėt?! Susìturkė triobeles. <br/><b>užtur̃kti, </b>-ia (ùžturkia), ùžturkė. <br/>1. <span class="explanation">imti burgzti, ūžti: </span> Sodžiaus pakraštyje užturkia motociklas. <br/>2. <span class="explanation">imti šaukti (kiaules): </span> Kap tik užturkia [piemuo], tai kiaulės ir bėga namo užrietę uodegas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.