turinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. turėti:
1.
2. Aš jo neturinė́jau (nekalbinau ilgiau pasilikti) .
apturinė́ti
1. apturėti 1: Norė [jo],
ka dirbtum, ale nieko neapturinė́tum. Anas knygas vis apturinė́j [o].
2. apturėti 6: Apturinė́jom kap i momą.
atiturinė́ti. traukti šalin, drausti: Lenkas klebonas ataturinėja žmones nuo lietuvių skaityklos.
daturinė́ti. daturėti 1: Jau misliau tais metais nedaturėsiu – da vis daturinė́jau.
įturinė́ti
1. įturėti 2: Arklius inturinė́jo, kad riebūs būt.
2. įturėti 3: Bičiuolis – kataras bičių turi ir inturinė́ja, moka jas inturinė́t.
3. palaikyti, padėti: Žydeliai tiktai ir inturinėjo.
nuturinė́ti. laikyti (tarnyboje): Grafas kunigą nuturinė́jo.
paturinė́ti
1. paturėti 6: Reik, kad jie paturinėtų savo kalbą. Mokytoja mumi paturinė́jo, rašė visur. Brolis da buvo, tai anas mus vis paturinė́jo [po karo]. Matyt, už juos paturinė́ja, o mus užpuolinėja.
2. paturėti
7. Žu gerų tėvų tir (tai ir) vaikai gerai pasturinė́ja.
priturinė́ti. priturėti 2: Jį beveik veste išvedė ir visu keliu gavo priturinėti.
suturinė́ti. suturėti 2: Nereikia tep razleidinėt, reikia suturinė́t vaikas. Vyskupai rūpinosi suturinėti tikėjimo reformacijos prasiplatinimą. Daug kas ruošėsi [į Lenkiją važiuoti],
dabar susturinė́ja. Sniego vandenį anys. suturinė́ja. Mėlynos uogos suturinė́ja, kai žyvatinė.
užturinė́ti
1. užturėti 2: Ažturinė́ja (užkalba) kraują.
2. užturėti
3. sustoti: Traukinelis užsiturinė́jo, kai ejo Utenon. Tai vilkai net atsisėdo in šikinės, kap užsiturinė́jo.
3. nedaryti ko, susilaikyti: Ažusiturinėju.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.