užtupinimas

Užtupinimas – tai kalbos priemonė, kai sakinyje pirmiausia pateikiama ne pagrindinė, o šalutinė informacija, o pagrindinė mintis išreiškiama vėliau. Dažnai naudojama norint pabrėžti, sukurti intrigą arba suteikti išraiškingumo.

Pavyzdžiai:
1. Jei norėtum man padėti, aš būčiau labai dėkingas.
(Pagrindinė mintis: „aš būčiau labai dėkingas“)

2. Kai tik parisi, skambink man.
(Pagrindinė mintis: „skambink man“)

3. Nors ir lijo, mes išėjome pasivaikščioti.
(Pagrindinė mintis: „mes išėjome pasivaikščioti“)

Trumpai: užtupinimas – sakinio dalių inversija, kai pradedama nuo pašalinių sąlygų, laiko, priežasčių, o tik po to skelbiama pagrindinė mintis.

Įrašas
Paaiškinimas	Užtupinimas – tai kalbos priemonė, kai sakinyje pirmiausia pateikiama ne pagrindinė, o šalutinė informacija, o pagrindinė mintis išreiškiama vėliau. Dažnai naudojama norint pabrėžti, sukurti intrigą arba suteikti išraiškingumo. Pavyzdžiai: 1. Jei norėtum man padėti, aš būčiau labai dėkingas. (Pagrindinė mintis: „aš būčiau labai dėkingas“) 2. Kai tik parisi, skambink man. (Pagrindinė mintis: „skambink man“) 3. Nors ir lijo, mes išėjome pasivaikščioti. (Pagrindinė mintis: „mes išėjome pasivaikščioti“) Trumpai: užtupinimas – sakinio dalių inversija, kai pradedama nuo pašalinių sąlygų, laiko, priežasčių, o tik po to skelbiama pagrindinė mintis.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.