tūpìmas.
1. tūpti 1: Tūpìmas ant žemės.
2. → tūpti 3: Čia buvo paukščių tūpimo vieta. Skridimo zoną sudaro lėktuvų kilimo, tūpimo ir riedėjimo takai.
3. vieta, kur tupiama, nutūpimo vieta: Miške gimimas, laukuose lesimai, o Domeikių aukšti medžiai – ten mūsų tūpìmai.
atsitūpìmas.
1. → atitūpti
1.
2. → atitūpti
3.
įtūpìmas.
1. → įtūpti
1.
2. → įtūpti
4. Čia apsireiškia įsitūpimas į mažmožius, kurie tiesiog niekingi.
nutūpìmas. → nutūpti:
1. Pasisupo jis ore, lyg apžiūrinėdamas nutūpimo vietą, ir ėmė tyliai leistis žemyn. Lėkt tai lėkt, ale tas nūtūpìmas koks. Kai kurie lėktuvai nutūpimo take stabdomi parašiutais.
2. Su tokiu laktos nutūpimù: višta prie vištos!
3. nupuolimas: Mano nutūpimo priežastis bus buvusi manoji pati.
patūpìmas.
1. → patūpti
2.
2. → patūpti
3.
pritūpìmas.
1. → pritūpti
2.
2. → pritūpti 3: Visišką atsitūpimą reikia vadinti tūpsniu, o pritūpimą palikti sąvokai „pusiau pritūpti“ išreikšti. Alfonsas mane išmokė polką sutrypti, valsą, paprastą ir su pritūpimais.
sutūpìmas.
1. → sutūpti
1.
2. → sutūpti
3.
3. → sutūpti
10.
užtūpìmas. → užtūpti 1.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.