užtrūkėti

.
trū́kėti, -ėja, -ėjo.

1. trūkinėti 2: Pušės plėšos trūkė [ja],
eglės – ne. Lentos, kaip gavo šilimos, ėmė trū́kėti. Ans duos, kad subinė trū́kės į šmotelius.

2. trūkinėti 3: Kitų motriškų kulnys dikčiai trū́kė [ja]. Po purvus bebraidžiojant kojos ima trū́kėti.

3. trūkinėti 5: Trū́kė [ja] guzikai.
ištrū́kėti. vietomis sutrūkinėti, ištrupėti: Jo. vietoj duota senas, ištrūkėjęs.
nutrū́kėti.

1. nutrūkinėti 1: Arklio plauko nenubrauksi: kad stiprus arklys, plaukas trū́kėte nutrū́kė [ja].

2. nuskirsti, suskerdėti: Mergės ne tik kojos, bet ir rankos nutrū́kėjo.
patrū́kėti. patrūkinėti.
pratrū́kėti. pratrūkinėti.
sutrūkėti. sutrūkinėti:

1. Virvė, kartę beveržant, į šmotelius sutrū́kėjo.

2. Akmuo ilgainiui sutrūkėjo, subyrėjo. Perdžiūvus sutrū́kėti, supleišėti. Kepalas teip nesutrū́kė [ja],
ka išbraižai. Sutrū́kėjo kraštai drabužio. Durys ir langai sutrūkėjo.

3.
užtrū́kėti. užtrūkinėti.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'uztruketi' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x