užsvilti

svìlti, svỹla (-a. sta. svẽla. svỹlna. svil̃na), -o (-ė). svil̃ti, svẽla, svìlo.

1. degti be liepsnos, skrusti: Svẽla medžiai šlapi, kad dega po pečiumi. Anas, žalias alksnis, galgi dega, tik svỹla svỹla pečiuj. Svìlsta, o nedega malkos, ir gana. Svỹla vilnos. Pažiūrėk, gal puodkilis svỹla, kad teip dūmų prirūko Kp. Pintys liepsna nedega, o svildamos daug dūmų duoda. Ano skvernai jau svìlsta pry ugnies besėdant. Pradė [jo] rūbai svìlt in pečiaus (labai karštai padžiauti) . Kitoms troboms tik stogai nuplėšti, langai apdaužyti, kitur tebesvilo sudegusių tvartų mėšlas. Ant aukšto kalno ugny aukos svilo. Paskui žiūrią, kad tie jų linai nė svilte neapsvilę. Pasitrauk nuo žvakės – jau plaukai svỹla. Įlūžusią nendrę nesulaužys ir svelantį knatą neišgesys. Traukiu dūmą, dūmas kyla, viršutinė lūpa svyla. Iš pradžių ilgai tvinkdavo, raudonuodavo rytai, svildavo danguje debesėliai, ir iš apačios pradėdavo degti rytų horizonte miškai. Aš jam perku sveikatą (slaugau), o jis vis svẽla (sirginėja) . Įeinant akys svela, išeinant – pakaušis. Begėdžio akys užpakaly – nesvyla. Vienas galas svyla, kitas dega. Puodas puodą peikia – abu svyla (abu juodi) . Na, kad jau nedega, tai ir nesvỹla (visai nesiseka) .

2. kepant skrusti, degti: Mama, bulbės svẽla. Bulbės svẽla, reik vandens užpilti. Svil̃na, dega, o mama nejunti. Maišyk košę – košė svẽla. Su mente, su menturiu maišyk, kad nesviltų košė. Skanus kisielius, ale verdant reik maišyti i maišyti, svẽla kaip pasiutęs. Veizėk, bene pienas svẽla. Bulbienė jau svỹla, pamaišyk. Akys mūsų, pamatę kokią grožybę, kaip lipte prilips, kaip sviltè prisvils.

3. vysti, džiūti nuo saulės: Vasarojas visai svỹla. Viskas darže svỹla, o lietaus nė [ra].

4. degti, kaisti nuo ugnies: Pakura taip karštai įkūrenta, kad antausiai svilsta. Kap žudaro pirtį, tai baisiai šilta, net galva svẽla. Prasta gulėt ant pečiaus – vienas šonas šąla, kitas svẽla. Kam kalvis svil̃s rankas, kad jis reples turi.

5. gelti nuo šalčio: Kojos ėmė šalti, ausys svilti. Toki šiuosmet šalčiai, kad net žandai svẽla.

6. kaisti, raudonuoti: Svilnù iš sarmãtos, o visims juokai. Barė, svìlom iš sarmatos. Mergaitė tik svìlo ir svìlo per visą vakarą.

7. kibti, lipti. Pavažos svela, par minkštą sniegą važiuojant, prie žemės. Sniego mažai
, šlajukai svỹla. Rogės svỹla, važiavimo nėra. Dar per mažai sniego ant kelio, šlajos tarpais svỹla. Plikšalais nekoks kelias su ragėms tėr, svẽla – nė pavažiuoti negal. Kur įsauliau ant vieškelio, jau svyla rogės.

8. čižti, kibti: Svela spaliai prie gaurų, kad linus neatkutusius, neatsiklojėjusius, neatsibuvusius pakeli. Dabar kailinių vilnos svyla pri drabužių.

9. labai norėti, trokšti: Anas, išvydęs gražią mergą, net svẽla. Aust net svẽla visa. In lašinius net svẽla. Jis prie pinigo sviltè svỹla. Svìldamas pula arklys griaužti medį. Svìlo pri vaikio kaip sudegusi. Kaip piktas pinigas svilo prie manęs.

10. labai sektis: Jo rankos [e] darbas tik svỹla.
ãkys svỹla darosi gėda: Man akys svyla, kai jis pasakė. Padrėbs jis tau kokį žodį – net akys ims svilti.
aũsys svỹla

1. Duoda vantom, kad net aũsys svỹla. Tep šilta, kad aũsys svỹla. Kur gulim, tai vilkai staugia (šalta), o virtuvėj tai aũsys svỹla. Jau tu par daug prisigėrei, jau tavo aũsys svỹla.

2. gėda klausyti. Kad pradeda jos liežuviais malti, kad pradeda pliaukšti – net man, senam velniui, ausys svyla nuo tokių kalbų. Jo aũsys svỹla kaip ugny iš sarmatos.
pãdai svỹla. Bėga, net pãdai svỹla.
paantausiaĩ svỹla darosi karšta: Jau mano paantausiaĩ svỹla, daugiau nebegaliu gert.
pãdai (kójos.
kulnaĩ.
pauodegỹs, pėdẽlės) svỹla. darosi pavojinga, neramu kam: Jau tenai jam pãdai svỹla. O tėvas trina rankas: – Svyla vokiečiui padai, oi svyla. Jeigu atlėkė Špicas, tai turbūt svyla pauodegys. Ka įsikiša valdžia, ne vienam svỹla pėdẽlės.
pakáušis svỹla. Pakáušis svỹla nuo darbų.
pil̃vas prie nùgaros svỹla. Su valgyklos ėdimu nepasisotinsi, pil̃vas pri nùgaros svil̃na.
ugnià svìlti labai sektis: Par jį viskas ugnià svỹla.
apsvìlti, apsvỹla (apsvil̃na), -o (àpsvilė).

1. kiek apdegti: Kūtė sūdegė, trobos sienos àpsvilė. Apsvìlę namai. Jojo plaukai apsvìlo. Apsvilo ūsus, pypkę bedegdamas. Par tą jūsų gaisrą dar ir man prisėjo kiek apsvìlt. Barzda apsvìlo – kitiem juokas. Ta. nu perkūnijos uždegta būtinai apsvilė. Jų plaukai neapsvilę. buvo. Pats tikras apsvilęs ir apdegęs velinas iž pačios peklos. Teksi Dievui apsvilęs. Teksi Dievui apsvilęs i apskutinėtas. Apsvilo kaip vagis pirštus svetimam kišeniuje.

2. kepant apskrusti: Biškį kad apsvìlo [kepama mėsa],
ir gerai. Apsvìlo blynai, apdegė nedaug. Apsvìlo iš pakraščių katilo.

3. patamsėti, nuruduoti (nuo saulės): Apsvìlę [iš Palangos] parvažiavo, šauka perštą̃ pečiai. Dabar prisisaugo, kad sąnariai ant saulės neapsvil̃t.

4. apdžiūti: Po tam regėjo septynias plonas ir apsvilusias (padžiūvusias) varpas išdygstančias.
apsvìlusioji kačérga apsileidėlis: Ką anas pažįsta, ką anas žino, itas apsvìlusioj kačérga.
kaĩp apsvìlęs labai, visiškai (nenori, kratosi): Kai sužino, kad pusinė (pusės valako) mergaitė, tai krato nagus kaĩp apsvìlęs.
sparnùs apsvìlti nukentėti, nusivilti: Ne kartą mokyti, sparnus apsvilę, mes neskubame išvadų daryt.
atsvìlti. atsikabinti: Ar neatsvìlsi tu nuo manę?!
akìs atsvìlti prisidaryti gėdos: Ko lendi čia, ar akių atsvilt?
įsvìlti, įsvỹla (į̃svela), -o. įsvil̃ti, į̃svela, į̃svilė (įsvìlo).

1. įdegti: Atbėgo tie meškinykai – jau po veseiliai; jau buvo to šinkoriaus padai insvilę. Popierio padėjai, tai ir puvėsys insìsvela greitai.

2. kepant ar verdant priskrusti: Košė įsvìlo. svylant apsitraukti, prikepti, pridžiūti: Tai puodas įsvìlo, išplaut negali.

3. įstrigti: Tekinamos geležies krislas, įkaitęs kaip žiežirba, įsvyla taip pat gilokai. Ir jo akys įsvilo į Mykoliuką.

4. įprasti: Ir įsvilo tada mano šeimininko kieman landžioti toksai Aleksiukas. Juo ilgiaus, tuo didžiaus mano meisteriai insvilo in arielką.
išsvìlti, išsvỹla (ìšsvela), -o (ìšsvilė). išsvil̃ti, ìšsvela, ìšsvilė

1. svylant išdegti: Ìšsvilė puodas (puodo glazūra) .

2. išdžiūti nuo saulės: Ant šio išsvìlusio po kalnus lydimo teip daug širdyje išželia ramaus atminimo.
akìs išsvìlti patirti gėdą: Per daug pulsi, akis išsvilsi. Nebūk per drąsus – akis išsvilsi, nebūk per lėtas – dalies neteksi.
dantų̃ neišsvìlti nieko negauti: Norėjo gauti alaus, bet neišsvìlo dantų̃.
lýg akìs išsvìlęs labai greitai (lekia, važiuoja): Na ir važiuoja – lýg akìs išsvìlęs. Ko leki lýg akìs išsvìlęs?
nusvìlti, nusvýla (nùsvela), nusvìlo (nùsvilė). nusvil̃ti, nùsvela, nusvìlo.

1. nudegti: Kur kūryta (kūrenta) ugnis, pieva nusvìlus. Visas miestas ir nusvìlo. Nelįsk prie ugnies, nusvìlsi plaukus. Jo plaukai nusvilta. Tik pasilenkiau ant žvakės ir nusviláu plaukus. O tamstos tėvukas tada gerai ūsus nusvìlo. Paėmė akminą, ėmė duoti su nariais – pradėjo kibirkštės lėkti, nusvilė šarkai sparnai. Kartais ir gudrioji višta subinę nusvilsta. Lapė gana gudri, bet, beeidama pro ugnį, uodegą nusvyla.

2. nuplikyti, nutvilkyti: Neliesk lempos, nes nusvìlsi pirštus! Kartą nusvilęs, ir į šaltą pučia.

3. nusigyventi, nususti: Tūls nusvìlęs ponpalaikis, rods, juokiasi būrams.

4. apsigauti: Na, jis vargšas su tuo arkliu gerokai nusvìlo. Žilvinas tai žino – Eglė čia nusvils: kurpės geležinės – niekad nesudils.
káilį (nagùs.
pirštùs, ūsùs) nusvìlti nukentėti, apsigauti, įkliūti: Jau kartą nusvilo kailį, žinos lįsti kur nereikia. Geriau to darbo ir nepradėk, vis tiek nagùs nusvìlsi. Jis mėgdavo grabštaut, ale vieną kartą pirštùs nusvìlo. Jis gali čia nusvilti ūsus, jei nesilaikys pritinkančio jam atstumo.
kaĩp nusvìlęslabai riebus: Paršas kaĩp nusvìlęs.
pasvìlti.

1. truputį apsvilti, paskrusti: Vaikai pajuto kvapą pasvilusio pieno. Iš virtuvės sklido pasvilusio sviesto ir keptos žuvies kvapas. Duona gerokai pasvilo. | Nosis tuojaus pasvilo nuo liepsnos.

2. padžiūti nuo sausros: Žolė pasvilo.

3. prisvilti
5. | Ans nebuvo švelpąs, tik pasvilusios (neaiškios) kalbos.
akìs pasvìlti patirti gėdą: Tie pasvyla akis, savo paties prakaite nusiprausia, ir užtenka visų kombinacijų.
kaĩp kójas pasvìlęs greitai, skubėdamas (išbėgo, pabėgo): Pabėgo kaip kojas pasvilęs.
lýg pasvìlęs daug, visur (laksto): Jis turėtų laiko pailsėti, nereikėtų lakstyti lyg pasvilusiam.
úodegą pasvìlęs daug, nuolat (laksto): Pati laksto úodegą pasvìlus, o namai pastyrę.
piesvìlti. prisvilti 1: Ropės verdančios pradėm pysvìlsta.
prasvìlti. pradegti svylant: Kačiukas tupėjo tupėjo pelenuos ir prasvilo batelius. Kiaulės šonas prasvìlęs.
prisvìlti, prisvỹla (prìsvela), -o (prìsvilė).

1. smarkiai įkaitus prilipti, pridegti, priskrusti: Prisvelu. Prisvìlo verėnas bevirdamas. Gručia atsiduoda prisvìlusi. Košė prìsvela. Aluminy [puode] neprisvìlsta. Reik dideliai maišyti, ka neprisvìltum. Prìsvilė košė – ko nemaišei! Su mašinavotu pienu putra prỹsvela. Prìsvilė bulbės, kad aną bala! Pradedi maišyt, ka tie miltai. neprisvil̃tų. Pylei į katilą – suk suk suk, ka neprisvil̃tų [avižinis kisielius]. Blynai prisvìlo. Bet prisvilę daiktai, kačei didžiai deginami, tačiau nenor pragaišti. Ar prìsvilei prieg tai mergai, ko jy kvepia? Pirmas blynas prisvìlęs. Duosi duosi – kaip prisvìlę spaliai. Ar uodega prisvìlo, kad nesikeli? Kilo kilo – sėdynė prisvilo.

2. svylant apsitraukti, prikepti, pridžiūti: Katiliokai visi prisvìlę. Prisvìlę, iškunkuliavę puodai be priežiūros. Prisvìlo varinis, nė išgrandyti nebgal.

3. priskresti, pričižti. Prisvìlusius linus sumuši, o neišbrauksi. Pataikysi saują paimti, prisvìlę [spalių] – neišbraukami linai.

4. prikibus neslysti.: Rogės užeina ant žemės, prisvỹla, led arklys veža. Padėkit nutraukt roges nuo žabaro, prisvìlo ir niekaip nenuvažiuojam. Rogių pavažos prisvìlo! Plaukdami tokiu laivu seklumoje prisvilom, ir mūsų laivas sustojo. prilipti: Kol pribėgom, Alyzas jau išsikepurnėjo iš vandens ir stovėjo prie linmarkos su prisvilusiom prie blauzdų šlapiom kelnėm, visas varvantis. Beskinant velnio ranka ir prisvilo prie to medžio. Žmogus kai šeria mediniu kultuvu, net prisvyla, ė velnias geležiniu kai šeria, tai jo atšoksta. Kad duosiu, tai net prisvìlsi!
prisvìlusiai. Dalgis pjauna, bet prisvìlusiai, pieva nepaliekta kruvina.

5. sunkiai judėti.: Prisvìlęs liežuvis – žinoma girto kalba. Prisvìlęs liežuvis, pailsi i vėl pritrūksta seilių. | Kalba buvo tokia prisvìlusi (neaiški) .
prisvìlusiai. Ans prisvìlusiai (neaiškiai) kalba.

6. prilįsti, prikibti, labai prisirišti: Buvo negraži, o prisvìlo vaikis, i gan. Atstok – ko prisvilái kaip smala pri tekinio! Ko čia taip pri munęs prisvilái, ar neisi šalin! Jis vis prisvìlęs prie jos, namie nei neberasi. Mūsiškis prisvìlo prie jūsų Magdės kai smala. Ka jau prisvìlo prie ko nonts – nebeatsikratysi. Pati matai, kad jie nenori, ko prisvilai? Prisvìlo kaip lapas prie rūros.

7. užsibūti, užtrukti kur per ilgai: Velnio plepėjimas: atsisėda ir prisvil̃na. Nuėjo ir prisvìlo, nežino kada pareit. Gėrimas – prisvìlo, sėdžia, niekur nebepajudės. Nueini te, teip i prisvyli – niekaip išeit nebegali. Ar prisvilaĩ, ar prikepei, kad tep ilgai negrįžai?!
akìs prisvìlti. gėdą turėti.
kaĩp (kaĩ, lýg) [úodegą] prisvìlęs ilgai (sėdi, būna kur): Vaikas kaĩp prisvìlęs pas piemenis par dieną. Stovėjau, kaip prisvilęs prie sienos. Visi sėdi lýg prisvìlę ir nenori keltis. Ko čia sėdi kaĩ úodegą prisvìlęs?
úodegą prisvìlti patekti į bėdą: Ten gudri lapė uodegą prisvilusi.
susvìlti, susvỹla (sùsvela), -o.

1. sudegti: Mašina susvìlo. Vienas palei kitą gyvena – susvil̃tų visi, jei gaisras. Sudegini ir supuvusias malkas – sùsvela, surusa. Ko nesusvìlom pirtė [je]. Pelenuosen susvỹla [žalias alksnis],
ir viskas: nei anglių, nei žarijų. Susvìlo plaukai. Insibuvus merga, susvìlus, supelėjus (senstelėjusi) .

2. perkaisti (saulėje): Jis suvokė, kad susvilo saulėje.
kaĩp susvìlęs

1. labai skubėdamas (bėga): Bėga kaip susvilęs.

2. Čia i čia – kaĩ susvìlus.

3. labai (nori ko): Nori gert kàp susvìlę.
pãpadės susvìlo išsigando: Kap išgirdau tą žinią, tai net pãpadės susvìlo.
užsvìlti. nurausti: Iš sarmatos net ausys ažusvìlo.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'uzsvilti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>svìlti, </b>svỹla (-a. sta. svẽla. svỹlna. svil̃na), -o (-ė). svil̃ti, svẽla, svìlo. <br/>1. <span class="explanation">degti be liepsnos, skrusti: </span> Svẽla medžiai šlapi, kad dega po pečiumi. Anas, žalias alksnis, galgi dega, tik svỹla svỹla pečiuj. Svìlsta, o nedega malkos, ir gana. Svỹla vilnos. Pažiūrėk, gal puodkilis svỹla, kad teip dūmų prirūko Kp. Pintys liepsna nedega, o svildamos daug dūmų duoda. Ano skvernai jau svìlsta pry ugnies besėdant. Pradė [jo] rūbai svìlt in pečiaus <span class="explanation"> (labai karštai padžiauti) </span>. Kitoms troboms tik stogai nuplėšti, langai apdaužyti, kitur tebesvilo sudegusių tvartų mėšlas. Ant aukšto kalno ugny aukos svilo. Paskui žiūrią, kad tie jų linai nė svilte neapsvilę. Pasitrauk nuo žvakės – jau plaukai svỹla. Įlūžusią nendrę nesulaužys ir svelantį knatą neišgesys. Traukiu dūmą, dūmas kyla, viršutinė lūpa svyla. Iš pradžių ilgai tvinkdavo, raudonuodavo rytai, svildavo danguje debesėliai, ir iš apačios pradėdavo degti rytų horizonte miškai. Aš jam perku sveikatą <span class="explanation"> (slaugau), </span> o jis vis svẽla <span class="explanation"> (sirginėja) </span>. Įeinant akys svela, išeinant – pakaušis. Begėdžio akys užpakaly – nesvyla. Vienas galas svyla, kitas dega. Puodas puodą peikia – abu svyla <span class="explanation"> (abu juodi) </span>. Na, kad jau nedega, tai ir nesvỹla <span class="explanation"> (visai nesiseka) </span>. <br/>2. <span class="explanation">kepant skrusti, degti: </span> Mama, bulbės svẽla. Bulbės svẽla, reik vandens užpilti. Svil̃na, dega, o mama nejunti. Maišyk košę – košė svẽla. Su mente, su menturiu maišyk, kad nesviltų košė. Skanus kisielius, ale verdant reik maišyti i maišyti, svẽla kaip pasiutęs. Veizėk, bene pienas svẽla. Bulbienė jau svỹla, pamaišyk. Akys mūsų, pamatę kokią grožybę, kaip lipte prilips, kaip sviltè prisvils. <br/>3. <span class="explanation">vysti, džiūti nuo saulės: </span> Vasarojas visai svỹla. Viskas darže svỹla, o lietaus nė [ra]. <br/>4. <span class="explanation">degti, kaisti nuo ugnies: </span> Pakura taip karštai įkūrenta, kad antausiai svilsta. Kap žudaro pirtį, tai baisiai šilta, net galva svẽla. Prasta gulėt ant pečiaus – vienas šonas šąla, kitas svẽla. Kam kalvis svil̃s rankas, kad jis reples turi. <br/>5. <span class="explanation">gelti nuo šalčio: </span> Kojos ėmė šalti, ausys svilti. Toki šiuosmet šalčiai, kad net žandai svẽla. <br/>6. <span class="explanation">kaisti, raudonuoti: </span> Svilnù iš sarmãtos, o visims juokai. Barė, svìlom iš sarmatos. Mergaitė tik svìlo ir svìlo per visą vakarą. <br/>7. <span class="explanation">kibti, lipti</span>. Pavažos svela, par minkštą sniegą važiuojant, prie žemės. Sniego mažai<br/><b>, </b>šlajukai svỹla. Rogės svỹla, važiavimo nėra. Dar per mažai sniego ant kelio, šlajos tarpais svỹla. Plikšalais nekoks kelias su ragėms tėr, svẽla – nė pavažiuoti negal. Kur įsauliau ant vieškelio, jau svyla rogės. <br/>8. <span class="explanation">čižti, kibti: </span> Svela spaliai prie gaurų, kad linus neatkutusius, neatsiklojėjusius, neatsibuvusius pakeli. Dabar kailinių vilnos svyla pri drabužių. <br/>9. <span class="explanation">labai norėti, trokšti: </span> Anas, išvydęs gražią mergą, net svẽla. Aust net svẽla visa. In lašinius net svẽla. Jis prie pinigo sviltè svỹla. Svìldamas pula arklys griaužti medį. Svìlo pri vaikio kaip sudegusi. Kaip piktas pinigas svilo prie manęs. <br/>10. <span class="explanation">labai sektis: </span> </span> Jo rankos [e] darbas tik svỹla. <br/><b> ãkys svỹla</b> <span class="explanation">darosi gėda: </span> Man akys svyla, kai jis pasakė. Padrėbs jis tau kokį žodį – net akys ims svilti. <br/><b>aũsys svỹla</b><br/>1. Duoda vantom, kad net aũsys svỹla. Tep šilta, kad aũsys svỹla. Kur gulim, tai vilkai staugia <span class="explanation"> (šalta), </span> o virtuvėj tai aũsys svỹla. Jau tu par daug prisigėrei, jau tavo aũsys svỹla. <br/>2. <span class="explanation">gėda klausyti</span>. Kad pradeda jos liežuviais malti, kad pradeda pliaukšti – net man, senam velniui, ausys svyla nuo tokių kalbų. Jo aũsys svỹla kaip ugny iš sarmatos. <br/><b>pãdai svỹla</b>. Bėga, net pãdai svỹla. <br/><b>paantausiaĩ svỹla</b> <span class="explanation">darosi karšta: </span> Jau mano paantausiaĩ svỹla, daugiau nebegaliu gert. <br/><b>pãdai (kójos</b>. <br/><b>kulnaĩ</b>. <br/><b>pauodegỹs, pėdẽlės) svỹla</b>. <span class="explanation">darosi pavojinga, neramu kam: </span> Jau tenai jam pãdai svỹla. O tėvas trina rankas: – Svyla vokiečiui padai, oi svyla. Jeigu atlėkė Špicas, tai turbūt svyla pauodegys. Ka įsikiša valdžia, ne vienam svỹla pėdẽlės. <br/><b>pakáušis svỹla</b>. Pakáušis svỹla nuo darbų. <br/><b>pil̃vas prie nùgaros svỹla</b>. Su valgyklos ėdimu nepasisotinsi, pil̃vas pri nùgaros svil̃na. <br/><b>ugnià svìlti</b> <span class="explanation">labai sektis: </span> </span> Par jį viskas ugnià svỹla. <br/><b>apsvìlti, </b>apsvỹla (apsvil̃na), -o (àpsvilė). <br/>1. <span class="explanation">kiek apdegti: </span> Kūtė sūdegė, trobos sienos àpsvilė. Apsvìlę namai. Jojo plaukai apsvìlo. Apsvilo ūsus, pypkę bedegdamas. Par tą jūsų gaisrą dar ir man prisėjo kiek apsvìlt. Barzda apsvìlo – kitiem juokas. Ta. nu perkūnijos uždegta būtinai apsvilė. Jų plaukai neapsvilę. buvo. Pats tikras apsvilęs ir apdegęs velinas iž pačios peklos. Teksi Dievui apsvilęs. Teksi Dievui apsvilęs i apskutinėtas. Apsvilo kaip vagis pirštus svetimam kišeniuje. <br/>2. <span class="explanation">kepant apskrusti: </span> Biškį kad apsvìlo [kepama mėsa], ir gerai. Apsvìlo blynai, apdegė nedaug. Apsvìlo iš pakraščių katilo. <br/>3. <span class="explanation">patamsėti, nuruduoti (nuo saulės): </span> Apsvìlę [iš Palangos] parvažiavo, šauka perštą̃ pečiai. Dabar prisisaugo, kad sąnariai ant saulės neapsvil̃t. <br/>4. <span class="explanation">apdžiūti: </span> Po tam regėjo septynias plonas ir apsvilusias (padžiūvusias) varpas išdygstančias. <br/><b> apsvìlusioji kačérga</b> <span class="explanation">apsileidėlis: </span> Ką anas pažįsta, ką anas žino, itas apsvìlusioj kačérga. <br/><b>kaĩp apsvìlęs</b> <span class="explanation">labai, visiškai (nenori, kratosi): </span> Kai sužino, kad pusinė <span class="explanation"> (pusės valako) </span> mergaitė, tai krato nagus kaĩp apsvìlęs. <br/><b>sparnùs apsvìlti</b> <span class="explanation">nukentėti, nusivilti: </span> Ne kartą mokyti, sparnus apsvilę, mes neskubame išvadų daryt. <br/><b>atsvìlti</b>. <span class="explanation">atsikabinti: </span> Ar neatsvìlsi tu nuo manę?! <br/><b> akìs atsvìlti</b> <span class="explanation">prisidaryti gėdos: </span> Ko lendi čia, ar akių atsvilt? <br/><b>įsvìlti, </b>įsvỹla (į̃svela), -o. įsvil̃ti, į̃svela, į̃svilė (įsvìlo). <br/>1. <span class="explanation">įdegti: </span> Atbėgo tie meškinykai – jau po veseiliai; jau buvo to šinkoriaus padai insvilę. Popierio padėjai, tai ir puvėsys insìsvela greitai. <br/>2. <span class="explanation">kepant ar verdant priskrusti: </span> Košė įsvìlo. <span class="explanation">svylant apsitraukti, prikepti, pridžiūti: </span> </span> Tai puodas įsvìlo, išplaut negali. <br/>3. <span class="explanation">įstrigti: </span> Tekinamos geležies krislas, įkaitęs kaip žiežirba, įsvyla taip pat gilokai. Ir jo akys įsvilo į Mykoliuką. <br/>4. <span class="explanation">įprasti: </span> Ir įsvilo tada mano šeimininko kieman landžioti toksai Aleksiukas. Juo ilgiaus, tuo didžiaus mano meisteriai insvilo in arielką. <br/><b>išsvìlti, </b>išsvỹla (ìšsvela), -o (ìšsvilė). išsvil̃ti, ìšsvela, ìšsvilė<br/>1. <span class="explanation">svylant išdegti: </span> Ìšsvilė puodas <span class="explanation"> (puodo glazūra) </span>. <br/>2. <span class="explanation">išdžiūti nuo saulės: </span> Ant šio išsvìlusio po kalnus lydimo teip daug širdyje išželia ramaus atminimo. <br/><b> akìs išsvìlti</b> <span class="explanation">patirti gėdą: </span> </span> Per daug pulsi, akis išsvilsi. Nebūk per drąsus – akis išsvilsi, nebūk per lėtas – dalies neteksi. <br/><b>dantų̃ neišsvìlti</b> <span class="explanation">nieko negauti: </span> Norėjo gauti alaus, bet neišsvìlo dantų̃. <br/><b>lýg akìs išsvìlęs</b> <span class="explanation">labai greitai (lekia, važiuoja): </span> Na ir važiuoja – lýg akìs išsvìlęs. Ko leki lýg akìs išsvìlęs? <br/><b>nusvìlti, </b>nusvýla (nùsvela), nusvìlo (nùsvilė). nusvil̃ti, nùsvela, nusvìlo. <br/>1. <span class="explanation">nudegti: </span> Kur kūryta <span class="explanation"> (kūrenta) </span> ugnis, pieva nusvìlus. Visas miestas ir nusvìlo. Nelįsk prie ugnies, nusvìlsi plaukus. Jo plaukai nusvilta. Tik pasilenkiau ant žvakės ir nusviláu plaukus. O tamstos tėvukas tada gerai ūsus nusvìlo. Paėmė akminą, ėmė duoti su nariais – pradėjo kibirkštės lėkti, nusvilė šarkai sparnai. Kartais ir gudrioji višta subinę nusvilsta. Lapė gana gudri, bet, beeidama pro ugnį, uodegą nusvyla. <br/>2. <span class="explanation">nuplikyti, nutvilkyti: </span> Neliesk lempos, nes nusvìlsi pirštus! Kartą nusvilęs, ir į šaltą pučia. <br/>3. <span class="explanation">nusigyventi, nususti: </span> Tūls nusvìlęs ponpalaikis, rods, juokiasi būrams. <br/>4. <span class="explanation">apsigauti: </span> Na, jis vargšas su tuo arkliu gerokai nusvìlo. Žilvinas tai žino – Eglė čia nusvils: kurpės geležinės – niekad nesudils. <br/><b> káilį (nagùs</b>. <br/><b>pirštùs, ūsùs) nusvìlti</b> <span class="explanation">nukentėti, apsigauti, įkliūti: </span> Jau kartą nusvilo kailį, žinos lįsti kur nereikia. Geriau to darbo ir nepradėk, vis tiek nagùs nusvìlsi. Jis mėgdavo grabštaut, ale vieną kartą pirštùs nusvìlo. Jis gali čia nusvilti ūsus, jei nesilaikys pritinkančio jam atstumo. <br/><b>kaĩp nusvìlęs</b>labai riebus: Paršas kaĩp nusvìlęs. <br/><b>pasvìlti</b>. <br/>1. <span class="explanation">truputį apsvilti, paskrusti: </span> Vaikai pajuto kvapą pasvilusio pieno. Iš virtuvės sklido pasvilusio sviesto ir keptos žuvies kvapas. Duona gerokai pasvilo. \| Nosis tuojaus pasvilo nuo liepsnos. <br/>2. <span class="explanation">padžiūti nuo sausros: </span> Žolė pasvilo. <br/>3. prisvilti 5. \| Ans nebuvo švelpąs, tik pasvilusios <span class="explanation"> (neaiškios) </span> kalbos. <br/><b> akìs pasvìlti</b> <span class="explanation">patirti gėdą: </span> </span> Tie pasvyla akis, savo paties prakaite nusiprausia, ir užtenka visų kombinacijų. <br/><b>kaĩp kójas pasvìlęs</b> <span class="explanation">greitai, skubėdamas (išbėgo, pabėgo): </span> Pabėgo kaip kojas pasvilęs. <br/><b>lýg pasvìlęs</b> <span class="explanation">daug, visur (laksto): </span> Jis turėtų laiko pailsėti, nereikėtų lakstyti lyg pasvilusiam. <br/><b>úodegą pasvìlęs</b> <span class="explanation">daug, nuolat (laksto): </span> Pati laksto úodegą pasvìlus, o namai pastyrę. <br/><b>piesvìlti</b>. prisvilti 1: Ropės verdančios pradėm pysvìlsta. <br/><b>prasvìlti</b>. <span class="explanation">pradegti svylant: </span> Kačiukas tupėjo tupėjo pelenuos ir prasvilo batelius. Kiaulės šonas prasvìlęs. <br/><b>prisvìlti, </b>prisvỹla (prìsvela), -o (prìsvilė). <br/>1. <span class="explanation">smarkiai įkaitus prilipti, pridegti, priskrusti: </span> Prisvelu. Prisvìlo verėnas bevirdamas. Gručia atsiduoda prisvìlusi. Košė prìsvela. Aluminy [puode] neprisvìlsta. Reik dideliai maišyti, ka neprisvìltum. Prìsvilė košė – ko nemaišei! Su mašinavotu pienu putra prỹsvela. Prìsvilė bulbės, kad aną bala! Pradedi maišyt, ka tie miltai. neprisvil̃tų. Pylei į katilą – suk suk suk, ka neprisvil̃tų [avižinis kisielius]. Blynai prisvìlo. Bet prisvilę daiktai, kačei didžiai deginami, tačiau nenor pragaišti. Ar prìsvilei prieg tai mergai, ko jy kvepia? Pirmas blynas prisvìlęs. Duosi duosi – kaip prisvìlę spaliai. Ar uodega prisvìlo, kad nesikeli? Kilo kilo – sėdynė prisvilo. <br/>2. <span class="explanation">svylant apsitraukti, prikepti, pridžiūti: </span> </span> Katiliokai visi prisvìlę. Prisvìlę, iškunkuliavę puodai be priežiūros. Prisvìlo varinis, nė išgrandyti nebgal. <br/>3. <span class="explanation">priskresti, pričižti</span>. Prisvìlusius linus sumuši, o neišbrauksi. Pataikysi saują paimti, prisvìlę [spalių] – neišbraukami linai. <br/>4. <span class="explanation">prikibus neslysti</span>.: Rogės užeina ant žemės, prisvỹla, led arklys veža. Padėkit nutraukt roges nuo žabaro, prisvìlo ir niekaip nenuvažiuojam. Rogių pavažos prisvìlo! Plaukdami tokiu laivu seklumoje prisvilom, ir mūsų laivas sustojo. <span class="explanation">prilipti: </span> Kol pribėgom, Alyzas jau išsikepurnėjo iš vandens ir stovėjo prie linmarkos su prisvilusiom prie blauzdų šlapiom kelnėm, visas varvantis. Beskinant velnio ranka ir prisvilo prie to medžio. Žmogus kai šeria mediniu kultuvu, net prisvyla, ė velnias geležiniu kai šeria, tai jo atšoksta. Kad duosiu, tai net prisvìlsi! <br/><b>prisvìlusiai</b></b>. Dalgis pjauna, bet prisvìlusiai, pieva nepaliekta kruvina. <br/>5. <span class="explanation">sunkiai judėti</span>.: Prisvìlęs liežuvis – žinoma girto kalba. Prisvìlęs liežuvis, pailsi i vėl pritrūksta seilių. \| Kalba buvo tokia prisvìlusi <span class="explanation"> (neaiški) </span>. <br/><b>prisvìlusiai</b></b>. Ans prisvìlusiai <span class="explanation"> (neaiškiai) </span> kalba. <br/>6. <span class="explanation">prilįsti, prikibti, labai prisirišti: </span> Buvo negraži, o prisvìlo vaikis, i gan. Atstok – ko prisvilái kaip smala pri tekinio! Ko čia taip pri munęs prisvilái, ar neisi šalin! Jis vis prisvìlęs prie jos, namie nei neberasi. Mūsiškis prisvìlo prie jūsų Magdės kai smala. Ka jau prisvìlo prie ko nonts – nebeatsikratysi. Pati matai, kad jie nenori, ko prisvilai? Prisvìlo kaip lapas prie rūros. <br/>7. <span class="explanation">užsibūti, užtrukti kur per ilgai: </span> Velnio plepėjimas: atsisėda ir prisvil̃na. Nuėjo ir prisvìlo, nežino kada pareit. Gėrimas – prisvìlo, sėdžia, niekur nebepajudės. Nueini te, teip i prisvyli – niekaip išeit nebegali. Ar prisvilaĩ, ar prikepei, kad tep ilgai negrįžai?! <br/><b> akìs prisvìlti</b>. <span class="explanation">gėdą turėti. </span> <br/><b>kaĩp (kaĩ, lýg) [úodegą] prisvìlęs</b> <span class="explanation">ilgai (sėdi, būna kur): </span> Vaikas kaĩp prisvìlęs pas piemenis par dieną. Stovėjau, kaip prisvilęs prie sienos. Visi sėdi lýg prisvìlę ir nenori keltis. Ko čia sėdi kaĩ úodegą prisvìlęs? <br/><b>úodegą prisvìlti</b> <span class="explanation">patekti į bėdą: </span> Ten gudri lapė uodegą prisvilusi. <br/><b>susvìlti, </b>susvỹla (sùsvela), -o. <br/>1. <span class="explanation">sudegti: </span> Mašina susvìlo. Vienas palei kitą gyvena – susvil̃tų visi, jei gaisras. Sudegini ir supuvusias malkas – sùsvela, surusa. Ko nesusvìlom pirtė [je]. Pelenuosen susvỹla [žalias alksnis], ir viskas: nei anglių, nei žarijų. Susvìlo plaukai. Insibuvus merga, susvìlus, supelėjus <span class="explanation"> (senstelėjusi) </span>. <br/>2. <span class="explanation">perkaisti (saulėje): </span> Jis suvokė, kad susvilo saulėje. <br/><b> kaĩp susvìlęs</b><br/>1. <span class="explanation">labai skubėdamas (bėga): </span> Bėga kaip susvilęs. <br/>2. Čia i čia – kaĩ susvìlus. <br/>3. <span class="explanation">labai (nori ko): </span> Nori gert kàp susvìlę. <br/><b>pãpadės susvìlo</b> <span class="explanation">išsigando: </span> Kap išgirdau tą žinią, tai net pãpadės susvìlo. <br/><b>užsvìlti</b>. <span class="explanation">nurausti: </span> Iš sarmatos net ausys ažusvìlo.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

užsvilti

#