užsvaidyti

sváidyti, -o, -ė. svaidýti, svaĩdo, svaĩdė. sviesti.

1. mėtyti, laidyti (tolyn, aukštyn, šalin, į ką): Kūlaičius iš dirvos sváidau, t. y. laidau. Akmenaičius iš svilksnių (iš mėtyklių) sváido. Nesváidait (tu nesvaidyk) akmenų an daržo! Priešas sváido rankinėmis granatomis. Vaikai, ekiat lauko pudbalo (futbolo) sváidyti! Tau aš ne šuva, kad pagalius sváidytum. Dvi mergelės žiedus viena in kitą sváido. Pradė [jo] bombas sváidyt iš viršaus. Vieną pakoją mini – pasikelia viena nytis, kitą – kita nytis, ir sváidai šaudyklę. Anas sváidė meškerę ir ažukabino [žmogui] ažu šono. Tada sváidė skiedas, ir darėsi koki pinigai. Nesváidyk batų, paskui nerasi. [Senovės žmonės] girnų akminis svaidžiusys it obulus. Visi susirinkę juokiasi, kvatojas ir svaido jį akmenimis. Iš svaidomojo bokšto paleido į pilies sieną keletą akmenų. Bernas tašlą laužė, ardė, paslapčiomis šuniui svaidė. Juokaudami jie. lengvai iš vagono svaidė medines vinių dėžes. Vėtykle sváidai ir sváidai tuos grūdus. Iš džiaugsmo šokinė [ja] ir kepurę aukštyn sváido. | Vulkanas vėl atgijo, vėl svaidė ugnį, vėl rūko dūmai. Doras žmogus nesvaido tuščių žodžių. Sváidė šimtus keiksmų. Užpykęs ir sváido neteisybes. Dykai nesváido pinigų (reikia užsidirbti) . Nesváidyk vyro – kitą ne taip lengvai rasi. Juodas katinas kibirkštis svaido. Sváidosi akmenais. Anie putbolą atsineša, sváidos. Kai pradėjo vaikai sváidytis su sniegais, tai tik balta pasdarė. Tęjauka mūsiais (mūsų krašte surinktais, užrašytais) žodžiais sváidysis po Vilnių. Tuščiais žodžiais čia niekas nesisvaido. Visi jie triukšmingai kalbėjo, juokėsi, svaidėsi sąmojais. mėčioti, įleisti į ką: Ai (ar) tu tankiai sváidai [į vagą] bulbas? [Laiškus] sváido [į pašto dėžutę]. mėtyti: Aš tą seną tris dieneles pelais papenėsiu, o ketvirtą šarmu pagirdysiu, iš kiemelio akmenim svaidysiu. Aš jam duona metu, o jis mane akmenimi svaido.

2. dėlioti vis į kitą vietą (kiaušinius): Vištos pradė [jo] sváidyt kiaušinius.

3. dėti be kevalo (kiaušinius): Kiaušinius svaidýti.

4. bet kur numesti, nebranginti, nesaugoti: Nesváidyk duonos, kad paskiau nereikt pasimt. Nesváidyk duonelės, trušiams geriau sušerk. mėtytis iš vietos į vietą, būti ne vietoj, nebranginamam: Buvo, buvo, sváidės pas mus [pjautuvas]. Tų stabulių liuob daug sváidysias patoriais. Tokie drebėzgaliai sváidos – patirpysiu ir an bulbių užpilsiu. Žinok, pinigai nesisváido.

5. tuščiai leisti, eikvoti, netausoti, švaistytis kuo: Sváido piningus tik an vėjo. Perejõ (visą laiką, nuolat) neturi iš ko sváidyt pinigų. Ir baisiai nesisváidau [pinigais]. Nesváidykias šimtais – nesi toks bagotas. Nesváidykis, tų saldinių obūlų nėra daug. Obūlais aš nesváidaus, pati džiauguos gavusi.

6. blaškyti, mėtyti į šonus, į šalis: Mašina šonuosna sváido, kai važiuoji. Menką laivelį svaidė bangos kaip šapą jūrų begalybėje. Audra draskė mus, svaidė ir blaškė lyg jūra vilnis. Ant ekėčių teko krauti akmenis – kitaip jas svaidė į šalis banguota žemė.

7. skraidyti: Ant stogų čirškėjo žvirbliai, o pastogėse lizdus mūrijo ir svaidė it kulkos kregždės.

8. daryti neramų, versti blaškytis: Jau ją kraujas sváido blogas, nešioja. Visą naktį klejojai, svaideis po lovą, verkei. Ar skauda kas? Sugriežusi dantimis, ji ėmė tampytis, svaidytis.

9. puldinėti, šokinėti į šalis: Ana tokia durna, šita telyčėlė, visur sváidos šonuosna. Jis karščiavos, svaidės į visas puses, tarytum su kuo nors ėjo imtynių. Sváidos (jaudindamasis sukiojasi), mėtos visas, nedaboja in žmogų. Sváidydamasiai (svyruodamas) einu šonan.

10. nuolat keisti buvimo vietą: Pryš amžiaus galą tie seniai i sváidos (pas vieną vaiką pagyvenę važiuoja pas kitą) . Sváidosi čia po svetimus. Sváidės, sváidės, net po Padvarniais krūmuos gulėjo (slapstėsi) .

11. mėtytis. Kokį kartą taip sváidos, kaip dygulys, kaip krau [ja] s.

12. kraipyti į šalis, kilnoti: Vis tiek jaunesni mitresni, kiteip tas kojeles sváido. Tai buvo kuokinė – mergos tik sváido kojas šonuosan! Tai kad anas sváido pastargalį (šoka) . Dabar sváido liežiuvį visap (moka kelias kalbas) .

13. drebinti, purtyti: Jį sváido drugys.

14. priversti griūti (apmirštantį nuomariu): Jį sváidė, apmirdavo. Ana nesveika buvo, ją sváidydavo.

15. grūsti, kišti kur: Į kalėjimus sváidė nekaltus žmonis.

16. šalinti (pvz, iš mokyklos ir pan).
akìs sváidyti viliojamai žvilgčioti: Šepetienė, kiek sumišus, taiso plaukus, sagutes, Nina svaido akutes.
ãkmenis sváidyti kaltinti: In kitus ãkmenis sváido, ė pats tokis.
velniaĩs perkū́nais sváidytis keiktis: Bet staiga – ar jis knygoje ką negero išskaitė, ar šiaip kokia mintis galvon krito – nubloškia knygą ir ima plūstis – velniais perkūnais svaidytis.
žaibùs sváidyti smarkai plūsti, niršti: Visą kelią meisteris griaudžia, svaido žaibus. Valdininkas šėlo, žaibus svaidė ir su žeme sulyginti grasino.
žíežirbas sváidyti piktai žiūrėti: Antano žmonos krūtinė kilnojasi aukštyn ir žemyn, o akys svaido žiežirbas (piktai žvilgčioja) .
žìžilpas sváidyti perveriamai žvelgti: Mergaitės akelėmis svaidė meilias ir smailias žižilpas.
[su] žõdžiais sváidytis;
žodžiùs sváidyti užgauliai, piktai kalbėti: Sváidos žõdžiais kaip pagaliais, pasiutusi marti. Sváidos su žõdžiais kaip su akminais. Pri svetimų jau anie žõdžiais sváidos, o vieni visai pasiunta. Kad jis visiem žodžius svaido. Nesváidyk žõdžių, neužduok senam širdies. Kas gali apsikęsti žodžiais kaip strypais svaidomas. Sena [žmona] neklausys, jauna neslaugys, o bagotoji žodeliais svaidys.
apsváidyti. apsviesti.

1. apmėtyti, apmėčioti: Kaimynų vaikus akmenimis apsvaidydavau. Tu neprasilenkei nė su vienu traktorininku, neapsvaidęs jo smagiais žodžiais. Guli guli šalia kelio keiksmais apsvaidytas.

2. iš visų pusių apšaudyti (sviediniais).

3. numėtyti į šalį: Vienas apsváido šiaudus.
žõdžiais apsisváidyti piktai pasiginčyti: Anie jau i žõdžiais apsisváido.
atsváidyti. atsviesti 1: Lazdelę svaido ir atsvaido, kad „vokytį“ žaida.
įsváidyti. įsviesti 1: Įsváidė upėn visus akmenis.
išsváidyti. išsviesti.

1. išmėtyti, išmėčioti (ppr. į šalis): Išsváidyk visus akmenis iš dirvos, kad nebliktum, t. y. išblaškyk. Aš tą lovą – ant šono, priegalvius į kiemą išsváidžiau, šiaudus ant lipinės išspardžiau. Išdraskė, išsváidė, išbuvo kningas muno. Ans išsváidė par langą tus katinus. Puodus visus išdaužė, išsváidė girtas. Vaikus išsváidžiau pro langą [per gaisrą]. Lapė maišą pragraužė, žuvis išsváidė. Meška išsvaidė nuo pečiaus visus pagalius ir plytas. kurį laiką mėtytis: Visą popietį išsisváidėm sniegu.

2. išmėtyti, pašalinti nereikalingą, nevertingą, netinkamą: Išsvaidžiaũ, išsvaidžiaũ grybus, o bulbes suvalgiau. Neduok bulvų – išsvaidysiu. Tus lašinius ans liūb šunims išsváidys. Tuos kelmus išsváidė ir ištaisė žemę. Kotelius išsváidžiau, kap plūksnas plėšiau. Paperus išsváidėm laukan.

3. išsimėtyti, dingti: Kur mūso sprąsčiai išsisváidė? Par karą nuotraukos išsisváidė. Išsisváidė visur seni daiktai, nebturam nieko.

4. iššvaistyti, išeikvoti: A taip greitai tus piningus išsváidei?! | Lašinius sprindininkus po du rubliu [už kilogramą] išsváidžiau (pigiai pardaviau) . Neišsisváido – turi taupumo (taupiai gyvena) . Išsisváido vaikas pinigus.

5. išblaškyti: Jis išsvaidė į šalis šešis kazokus.

6. išdraikyti, iškreikti: An saulės išsváidei, išvartei jį. pastorai, kad padžiūtų da ben kiek.

7. išskirstyti vieną nuo kito: Kaip išsidalijo sodos, kiemai išsváidyti. Teip rėžiais buvo išsváidyta tuokart da, ka gyvenom. Visur buvo kapeliai išsváidyti. | Močia barus dukterį, kam vaikus išsváidė (atidavė žmonėms) .
išsváidytai. Stiebas sultingas, išsvaidytai galūnėtas. Visi išsisváidė po svietą.

8. visus pašalinti, išvaryti.
nusváidyti. nusviesti.

1. numėtyti į šalį: Nusváidyti akmenis nuo tako. Tai vėjas nuplėšė šituos spalius žemėn, nusváidė, ir liko be nieko [stogas]. Veilokus nusváidau nuo kojų, dega kojos vakare. Nusisváidė nuo savęs viską. Aš i šakas nusisváidysiu [nuo vežimo]. Nusisváidyk, pasiėmęs pagalį, paskutinius obuolius!

2. svaidant nudėti, pamesti: Raktelius svaidė ir nusvaidė vaikai. Kur kepurę nusváidei, kad gryna galva vaikščioji?. Nusisváido tie seni daiktai, verčiau atiduoti į muziejų.

3. nuginti, nuvaryti: Arklius iš naudos (javų) nusváidžiau pakalnėn.

4. nusinešioti, nusidėvėti: Nusisváidžiusi kepurė bebuvo, ir tą pačią pavogė.
pasváidyti. pasviesti.

1. kiek mėtyti, svaidyti: Trąšų iš tvarto pamėčiau, pasváidžiau. Kartais paima noras sniegais pasisvaidyti.

2. numėtyti: Mėšlynas ažsidegė, ąžuolas šakas pasvaidė, veršis ragus nuslaužė. Kadaise Kėkšto pečiuj pasisváidė (išbyrėjo, iškraičiojo) [plytos]. Ąžuolo šakos pasisváidė.

3. netvarkingai pagyventi, pasibastyti: Pabuvęs miestuose ir pasisvaidęs.
pérsvaidyti; . persviesti; svaidant permesti.
prasváidyti. prasviesti; pramėtyti: Prasváidai skeltinius. nuo kelio.
prisváidyti. prisviesti; primėtyti, primėčioti: Duonos apyraikų prisváidyta – pasleidęs svietas. Prisváido anys mum lazdų. Prisváidyta kningų an žemės. Prisváidyta kamų (gabalų) kap molio. Lietus prilijo, sniegaus prisvaidė (pridrėbė) , ir rugiai paatmirkę. Strošniai pilvas sopėjo – kap dratų prisváidyta. Visur pilna pamidorų – ir ant aukšto prisvaidyta. Prisváidis, prisváidis linų [balon] ir užlips in linų, pamindys. pripildyti svaidant: Ana prisváidys pilną kiemą. Išdraskė, išsvaidė, išbuvo kningas muno, pilna asla prisváidyta.
į akìs prisisváidyti purvų̃ apsijuokti: Kito su liežuviu ilgam laikuo nepaniekins, tik pats sau į akìs prisisváidys purvų̃.
liežuviùs prisváidyti apšmeižti: Ans ir į kitą sodą (kaimą) prisvaido liežuvius – būs ta tą, ta tą suerzinęs.
razsváidyti.

1. išmėtyti, išbarstyti: Razsváidyta viskas.

2. iškratyti, pakreikti: Razsváidytie reikia šieną, kad pradžiūt.

3. išskirstyti: Nuokampiai gyvenat, o ūlyčia tai razsváidyta. Kutoruos (į vienkiemius) razsisváidę žmonys. Kaimas nedidelis, tik labai razsisváidęs.
susváidyti. susviesti.

1. sumesti, sumėčioti (ppr. į krūvą): Numušei linų saują ant suolo ir susváidei šalinėn. Galvas nukapojo, kūnus į upį susvaidė.

2. susimėtyti, pašokti į šalį: Kitas i senas arklys susisváido, ė ką čia jauniklio sudabosi!

3. svaidant susisprogdinti: Patys su granatoms susisváidė.

4. susukti, sutraukti: Susváido ar ranką, ar koją.
užsváidyti. užsviesti; užmėtyti: Ažusváidė burokais, tik gyva šilta liko.
kepùrėmis užsváidyti lengvai nugalėti: Jie mus kepurėmis užsvaidys.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'uzsvaidyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas

Paaiškinimas sváidyti, -o, -ė. svaidýti, svaĩdo, svaĩdė. sviesti. 1. mėtyti, laidyti (tolyn, aukštyn, šalin, į ką): Kūlaičius iš dirvos sváidau, t. y. laidau. Akmenaičius iš svilksnių (iš mėtyklių) sváido. Nesváidait (tu nesvaidyk) akmenų an daržo! Priešas sváido rankinėmis granatomis. Vaikai, ekiat lauko pudbalo (futbolo) sváidyti! Tau aš ne šuva, kad pagalius sváidytum. Dvi mergelės žiedus viena in kitą sváido. Pradė [jo] bombas sváidyt iš viršaus. Vieną pakoją mini – pasikelia viena nytis, kitą – kita nytis, ir sváidai šaudyklę. Anas sváidė meškerę ir ažukabino [žmogui] ažu šono. Tada sváidė skiedas, ir darėsi koki pinigai. Nesváidyk batų, paskui nerasi. [Senovės žmonės] girnų akminis svaidžiusys it obulus. Visi susirinkę juokiasi, kvatojas ir svaido jį akmenimis. Iš svaidomojo bokšto paleido į pilies sieną keletą akmenų. Bernas tašlą laužė, ardė, paslapčiomis šuniui svaidė. Juokaudami jie. lengvai iš vagono svaidė medines vinių dėžes. Vėtykle sváidai ir sváidai tuos grūdus. Iš džiaugsmo šokinė [ja] ir kepurę aukštyn sváido. | Vulkanas vėl atgijo, vėl svaidė ugnį, vėl rūko dūmai. Doras žmogus nesvaido tuščių žodžių. Sváidė šimtus keiksmų. Užpykęs ir sváido neteisybes. Dykai nesváido pinigų (reikia užsidirbti) . Nesváidyk vyro – kitą ne taip lengvai rasi. Juodas katinas kibirkštis svaido. Sváidosi akmenais. Anie putbolą atsineša, sváidos. Kai pradėjo vaikai sváidytis su sniegais, tai tik balta pasdarė. Tęjauka mūsiais (mūsų krašte surinktais, užrašytais) žodžiais sváidysis po Vilnių. Tuščiais žodžiais čia niekas nesisvaido. Visi jie triukšmingai kalbėjo, juokėsi, svaidėsi sąmojais. mėčioti, įleisti į ką: Ai (ar) tu tankiai sváidai [į vagą] bulbas? [Laiškus] sváido [į pašto dėžutę]. mėtyti: Aš tą seną tris dieneles pelais papenėsiu, o ketvirtą šarmu pagirdysiu, iš kiemelio akmenim svaidysiu. Aš jam duona metu, o jis mane akmenimi svaido. 2. dėlioti vis į kitą vietą (kiaušinius): Vištos pradė [jo] sváidyt kiaušinius. 3. dėti be kevalo (kiaušinius): Kiaušinius svaidýti. 4. bet kur numesti, nebranginti, nesaugoti: Nesváidyk duonos, kad paskiau nereikt pasimt. Nesváidyk duonelės, trušiams geriau sušerk. mėtytis iš vietos į vietą, būti ne vietoj, nebranginamam: Buvo, buvo, sváidės pas mus [pjautuvas]. Tų stabulių liuob daug sváidysias patoriais. Tokie drebėzgaliai sváidos – patirpysiu ir an bulbių užpilsiu. Žinok, pinigai nesisváido. 5. tuščiai leisti, eikvoti, netausoti, švaistytis kuo: Sváido piningus tik an vėjo. Perejõ (visą laiką, nuolat) neturi iš ko sváidyt pinigų. Ir baisiai nesisváidau [pinigais]. Nesváidykias šimtais – nesi toks bagotas. Nesváidykis, tų saldinių obūlų nėra daug. Obūlais aš nesváidaus, pati džiauguos gavusi. 6. blaškyti, mėtyti į šonus, į šalis: Mašina šonuosna sváido, kai važiuoji. Menką laivelį svaidė bangos kaip šapą jūrų begalybėje. Audra draskė mus, svaidė ir blaškė lyg jūra vilnis. Ant ekėčių teko krauti akmenis – kitaip jas svaidė į šalis banguota žemė. 7. skraidyti: Ant stogų čirškėjo žvirbliai, o pastogėse lizdus mūrijo ir svaidė it kulkos kregždės. 8. daryti neramų, versti blaškytis: Jau ją kraujas sváido blogas, nešioja. Visą naktį klejojai, svaideis po lovą, verkei. Ar skauda kas? Sugriežusi dantimis, ji ėmė tampytis, svaidytis. 9. puldinėti, šokinėti į šalis: Ana tokia durna, šita telyčėlė, visur sváidos šonuosna. Jis karščiavos, svaidės į visas puses, tarytum su kuo nors ėjo imtynių. Sváidos (jaudindamasis sukiojasi), mėtos visas, nedaboja in žmogų. Sváidydamasiai (svyruodamas) einu šonan. 10. nuolat keisti buvimo vietą: Pryš amžiaus galą tie seniai i sváidos (pas vieną vaiką pagyvenę važiuoja pas kitą) . Sváidosi čia po svetimus. Sváidės, sváidės, net po Padvarniais krūmuos gulėjo (slapstėsi) . 11. mėtytis. Kokį kartą taip sváidos, kaip dygulys, kaip krau [ja] s. 12. kraipyti į šalis, kilnoti: Vis tiek jaunesni mitresni, kiteip tas kojeles sváido. Tai buvo kuokinė – mergos tik sváido kojas šonuosan! Tai kad anas sváido pastargalį (šoka) . Dabar sváido liežiuvį visap (moka kelias kalbas) . 13. drebinti, purtyti: Jį sváido drugys. 14. priversti griūti (apmirštantį nuomariu): Jį sváidė, apmirdavo. Ana nesveika buvo, ją sváidydavo. 15. grūsti, kišti kur: Į kalėjimus sváidė nekaltus žmonis. 16. šalinti (pvz, iš mokyklos ir pan). akìs sváidyti viliojamai žvilgčioti: Šepetienė, kiek sumišus, taiso plaukus, sagutes, Nina svaido akutes. ãkmenis sváidyti kaltinti: In kitus ãkmenis sváido, ė pats tokis. velniaĩs perkū́nais sváidytis keiktis: Bet staiga – ar jis knygoje ką negero išskaitė, ar šiaip kokia mintis galvon krito – nubloškia knygą ir ima plūstis – velniais perkūnais svaidytis. žaibùs sváidyti smarkai plūsti, niršti: Visą kelią meisteris griaudžia, svaido žaibus. Valdininkas šėlo, žaibus svaidė ir su žeme sulyginti grasino. žíežirbas sváidyti piktai žiūrėti: Antano žmonos krūtinė kilnojasi aukštyn ir žemyn, o akys svaido žiežirbas (piktai žvilgčioja) . žìžilpas sváidyti perveriamai žvelgti: Mergaitės akelėmis svaidė meilias ir smailias žižilpas. [su] žõdžiais sváidytis; žodžiùs sváidyti užgauliai, piktai kalbėti: Sváidos žõdžiais kaip pagaliais, pasiutusi marti. Sváidos su žõdžiais kaip su akminais. Pri svetimų jau anie žõdžiais sváidos, o vieni visai pasiunta. Kad jis visiem žodžius svaido. Nesváidyk žõdžių, neužduok senam širdies. Kas gali apsikęsti žodžiais kaip strypais svaidomas. Sena [žmona] neklausys, jauna neslaugys, o bagotoji žodeliais svaidys. apsváidyti. apsviesti. 1. apmėtyti, apmėčioti: Kaimynų vaikus akmenimis apsvaidydavau. Tu neprasilenkei nė su vienu traktorininku, neapsvaidęs jo smagiais žodžiais. Guli guli šalia kelio keiksmais apsvaidytas. 2. iš visų pusių apšaudyti (sviediniais). 3. numėtyti į šalį: Vienas apsváido šiaudus. žõdžiais apsisváidyti piktai pasiginčyti: Anie jau i žõdžiais apsisváido. atsváidyti. atsviesti 1: Lazdelę svaido ir atsvaido, kad „vokytį“ žaida. įsváidyti. įsviesti 1: Įsváidė upėn visus akmenis. išsváidyti. išsviesti. 1. išmėtyti, išmėčioti (ppr. į šalis): Išsváidyk visus akmenis iš dirvos, kad nebliktum, t. y. išblaškyk. Aš tą lovą – ant šono, priegalvius į kiemą išsváidžiau, šiaudus ant lipinės išspardžiau. Išdraskė, išsváidė, išbuvo kningas muno. Ans išsváidė par langą tus katinus. Puodus visus išdaužė, išsváidė girtas. Vaikus išsváidžiau pro langą [per gaisrą]. Lapė maišą pragraužė, žuvis išsváidė. Meška išsvaidė nuo pečiaus visus pagalius ir plytas. kurį laiką mėtytis: Visą popietį išsisváidėm sniegu. 2. išmėtyti, pašalinti nereikalingą, nevertingą, netinkamą: Išsvaidžiaũ, išsvaidžiaũ grybus, o bulbes suvalgiau. Neduok bulvų – išsvaidysiu. Tus lašinius ans liūb šunims išsváidys. Tuos kelmus išsváidė ir ištaisė žemę. Kotelius išsváidžiau, kap plūksnas plėšiau. Paperus išsváidėm laukan. 3. išsimėtyti, dingti: Kur mūso sprąsčiai išsisváidė? Par karą nuotraukos išsisváidė. Išsisváidė visur seni daiktai, nebturam nieko. 4. iššvaistyti, išeikvoti: A taip greitai tus piningus išsváidei?! | Lašinius sprindininkus po du rubliu [už kilogramą] išsváidžiau (pigiai pardaviau) . Neišsisváido – turi taupumo (taupiai gyvena) . Išsisváido vaikas pinigus. 5. išblaškyti: Jis išsvaidė į šalis šešis kazokus. 6. išdraikyti, iškreikti: An saulės išsváidei, išvartei jį. pastorai, kad padžiūtų da ben kiek. 7. išskirstyti vieną nuo kito: Kaip išsidalijo sodos, kiemai išsváidyti. Teip rėžiais buvo išsváidyta tuokart da, ka gyvenom. Visur buvo kapeliai išsváidyti. | Močia barus dukterį, kam vaikus išsváidė (atidavė žmonėms) . išsváidytai. Stiebas sultingas, išsvaidytai galūnėtas. Visi išsisváidė po svietą. 8. visus pašalinti, išvaryti. nusváidyti. nusviesti. 1. numėtyti į šalį: Nusváidyti akmenis nuo tako. Tai vėjas nuplėšė šituos spalius žemėn, nusváidė, ir liko be nieko [stogas]. Veilokus nusváidau nuo kojų, dega kojos vakare. Nusisváidė nuo savęs viską. Aš i šakas nusisváidysiu [nuo vežimo]. Nusisváidyk, pasiėmęs pagalį, paskutinius obuolius! 2. svaidant nudėti, pamesti: Raktelius svaidė ir nusvaidė vaikai. Kur kepurę nusváidei, kad gryna galva vaikščioji?. Nusisváido tie seni daiktai, verčiau atiduoti į muziejų. 3. nuginti, nuvaryti: Arklius iš naudos (javų) nusváidžiau pakalnėn. 4. nusinešioti, nusidėvėti: Nusisváidžiusi kepurė bebuvo, ir tą pačią pavogė. pasváidyti. pasviesti. 1. kiek mėtyti, svaidyti: Trąšų iš tvarto pamėčiau, pasváidžiau. Kartais paima noras sniegais pasisvaidyti. 2. numėtyti: Mėšlynas ažsidegė, ąžuolas šakas pasvaidė, veršis ragus nuslaužė. Kadaise Kėkšto pečiuj pasisváidė (išbyrėjo, iškraičiojo) [plytos]. Ąžuolo šakos pasisváidė. 3. netvarkingai pagyventi, pasibastyti: Pabuvęs miestuose ir pasisvaidęs. pérsvaidyti; . persviesti; svaidant permesti. prasváidyti. prasviesti; pramėtyti: Prasváidai skeltinius. nuo kelio. prisváidyti. prisviesti; primėtyti, primėčioti: Duonos apyraikų prisváidyta – pasleidęs svietas. Prisváido anys mum lazdų. Prisváidyta kningų an žemės. Prisváidyta kamų (gabalų) kap molio. Lietus prilijo, sniegaus prisvaidė (pridrėbė) , ir rugiai paatmirkę. Strošniai pilvas sopėjo – kap dratų prisváidyta. Visur pilna pamidorų – ir ant aukšto prisvaidyta. Prisváidis, prisváidis linų [balon] ir užlips in linų, pamindys. pripildyti svaidant: Ana prisváidys pilną kiemą. Išdraskė, išsvaidė, išbuvo kningas muno, pilna asla prisváidyta. į akìs prisisváidyti purvų̃ apsijuokti: Kito su liežuviu ilgam laikuo nepaniekins, tik pats sau į akìs prisisváidys purvų̃. liežuviùs prisváidyti apšmeižti: Ans ir į kitą sodą (kaimą) prisvaido liežuvius – būs ta tą, ta tą suerzinęs. razsváidyti. 1. išmėtyti, išbarstyti: Razsváidyta viskas. 2. iškratyti, pakreikti: Razsváidytie reikia šieną, kad pradžiūt. 3. išskirstyti: Nuokampiai gyvenat, o ūlyčia tai razsváidyta. Kutoruos (į vienkiemius) razsisváidę žmonys. Kaimas nedidelis, tik labai razsisváidęs. susváidyti. susviesti. 1. sumesti, sumėčioti (ppr. į krūvą): Numušei linų saują ant suolo ir susváidei šalinėn. Galvas nukapojo, kūnus į upį susvaidė. 2. susimėtyti, pašokti į šalį: Kitas i senas arklys susisváido, ė ką čia jauniklio sudabosi! 3. svaidant susisprogdinti: Patys su granatoms susisváidė. 4. susukti, sutraukti: Susváido ar ranką, ar koją. užsváidyti. užsviesti; užmėtyti: Ažusváidė burokais, tik gyva šilta liko. kepùrėmis užsváidyti lengvai nugalėti: Jie mus kepurėmis užsvaidys.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>sváidyti, </b>-o, -ė. svaidýti, svaĩdo, svaĩdė. sviesti. <br/>1. <span class="explanation">mėtyti, laidyti (tolyn, aukštyn, šalin, į ką): </span> Kūlaičius iš dirvos sváidau, t. y. laidau. Akmenaičius iš svilksnių (iš mėtyklių) sváido. Nesváidait <span class="explanation"> (tu nesvaidyk) </span> akmenų an daržo! Priešas sváido rankinėmis granatomis. Vaikai, ekiat lauko pudbalo <span class="explanation"> (futbolo) </span> sváidyti! Tau aš ne šuva, kad pagalius sváidytum. Dvi mergelės žiedus viena in kitą sváido. Pradė [jo] bombas sváidyt iš viršaus. Vieną pakoją mini – pasikelia viena nytis, kitą – kita nytis, ir sváidai šaudyklę. Anas sváidė meškerę ir ažukabino [žmogui] ažu šono. Tada sváidė skiedas, ir darėsi koki pinigai. Nesváidyk batų, paskui nerasi. [Senovės žmonės] girnų akminis svaidžiusys it obulus. Visi susirinkę juokiasi, kvatojas ir svaido jį akmenimis. Iš svaidomojo bokšto paleido į pilies sieną keletą akmenų. Bernas tašlą laužė, ardė, paslapčiomis šuniui svaidė. Juokaudami jie. lengvai iš vagono svaidė medines vinių dėžes. Vėtykle sváidai ir sváidai tuos grūdus. Iš džiaugsmo šokinė [ja] ir kepurę aukštyn sváido. \| Vulkanas vėl atgijo, vėl svaidė ugnį, vėl rūko dūmai. Doras žmogus nesvaido tuščių žodžių. Sváidė šimtus keiksmų. Užpykęs ir sváido neteisybes. Dykai nesváido pinigų <span class="explanation"> (reikia užsidirbti) </span>. Nesváidyk vyro – kitą ne taip lengvai rasi. Juodas katinas kibirkštis svaido. Sváidosi akmenais. Anie putbolą atsineša, sváidos. Kai pradėjo vaikai sváidytis su sniegais, tai tik balta pasdarė. Tęjauka mūsiais <span class="explanation"> (mūsų krašte surinktais, užrašytais) </span> žodžiais sváidysis po Vilnių. Tuščiais žodžiais čia niekas nesisvaido. Visi jie triukšmingai kalbėjo, juokėsi, svaidėsi sąmojais. <span class="explanation">mėčioti, įleisti į ką: </span> Ai <span class="explanation"> (ar) </span> tu tankiai sváidai [į vagą] bulbas? [Laiškus] sváido [į pašto dėžutę]. <span class="explanation">mėtyti: </span> Aš tą seną tris dieneles pelais papenėsiu, o ketvirtą šarmu pagirdysiu, iš kiemelio akmenim svaidysiu. Aš jam duona metu, o jis mane akmenimi svaido. <br/>2. <span class="explanation">dėlioti vis į kitą vietą (kiaušinius): </span> Vištos pradė [jo] sváidyt kiaušinius. <br/>3. <span class="explanation">dėti be kevalo (kiaušinius): </span> Kiaušinius svaidýti. <br/>4. <span class="explanation">bet kur numesti, nebranginti, nesaugoti: </span> Nesváidyk duonos, kad paskiau nereikt pasimt. Nesváidyk duonelės, trušiams geriau sušerk. <span class="explanation">mėtytis</span> iš vietos į vietą, būti ne vietoj, nebranginamam: </span> Buvo, buvo, sváidės pas mus [pjautuvas]. Tų stabulių liuob daug sváidysias patoriais. Tokie drebėzgaliai sváidos – patirpysiu ir an bulbių užpilsiu. Žinok, pinigai nesisváido. <br/>5. <span class="explanation">tuščiai leisti, eikvoti, netausoti, švaistytis kuo: </span> Sváido piningus tik an vėjo. Perejõ <span class="explanation"> (visą laiką, nuolat) </span> neturi iš ko sváidyt pinigų. Ir baisiai nesisváidau [pinigais]. Nesváidykias šimtais – nesi toks bagotas. Nesváidykis, tų saldinių obūlų nėra daug. Obūlais aš nesváidaus, pati džiauguos gavusi. <br/>6. <span class="explanation">blaškyti, mėtyti į šonus, į šalis: </span> Mašina šonuosna sváido, kai važiuoji. Menką laivelį svaidė bangos kaip šapą jūrų begalybėje. Audra draskė mus, svaidė ir blaškė lyg jūra vilnis. Ant ekėčių teko krauti akmenis – kitaip jas svaidė į šalis banguota žemė. <br/>7. <span class="explanation">skraidyti: </span> Ant stogų čirškėjo žvirbliai, o pastogėse lizdus mūrijo ir svaidė it kulkos kregždės. <br/>8. <span class="explanation">daryti neramų, versti blaškytis: </span> Jau ją kraujas sváido blogas, nešioja. Visą naktį klejojai, svaideis po lovą, verkei. Ar skauda kas? Sugriežusi dantimis, ji ėmė tampytis, svaidytis. <br/>9. <span class="explanation">puldinėti, šokinėti į šalis: </span> Ana tokia durna, šita telyčėlė, visur sváidos šonuosna. Jis karščiavos, svaidės į visas puses, tarytum su kuo nors ėjo imtynių. Sváidos <span class="explanation"> (jaudindamasis sukiojasi), </span> mėtos visas, nedaboja in žmogų. Sváidydamasiai <span class="explanation"> (svyruodamas) </span> einu šonan. <br/>10. <span class="explanation">nuolat keisti buvimo vietą: </span> Pryš amžiaus galą tie seniai i sváidos <span class="explanation"> (pas vieną vaiką pagyvenę važiuoja pas kitą) </span>. Sváidosi čia po svetimus. Sváidės, sváidės, net po Padvarniais krūmuos gulėjo <span class="explanation"> (slapstėsi) </span>. <br/>11. <span class="explanation">mėtytis</span>. Kokį kartą taip sváidos, kaip dygulys, kaip krau [ja] s. <br/>12. <span class="explanation">kraipyti į šalis, kilnoti: </span> Vis tiek jaunesni mitresni, kiteip tas kojeles sváido. Tai buvo kuokinė – mergos tik sváido kojas šonuosan! Tai kad anas sváido pastargalį <span class="explanation"> (šoka) </span>. Dabar sváido liežiuvį visap <span class="explanation"> (moka kelias kalbas) </span>. <br/>13. <span class="explanation">drebinti, purtyti: </span> Jį sváido drugys. <br/>14. <span class="explanation">priversti griūti (apmirštantį nuomariu): </span> Jį sváidė, apmirdavo. Ana nesveika buvo, ją sváidydavo. <br/>15. <span class="explanation">grūsti, kišti kur: </span> Į kalėjimus sváidė nekaltus žmonis. <br/>16. <span class="explanation">šalinti (pvz, iš mokyklos ir pan). </span> <br/><b> akìs sváidyti</b> <span class="explanation">viliojamai žvilgčioti: </span> Šepetienė, kiek sumišus, taiso plaukus, sagutes, Nina svaido akutes. <br/><b>ãkmenis sváidyti</b> <span class="explanation">kaltinti: </span> In kitus ãkmenis sváido, ė pats tokis. <br/><b>velniaĩs perkū́nais sváidytis</b> <span class="explanation">keiktis: </span> Bet staiga – ar jis knygoje ką negero išskaitė, ar šiaip kokia mintis galvon krito – nubloškia knygą ir ima plūstis – velniais perkūnais svaidytis. <br/><b>žaibùs sváidyti</b> <span class="explanation">smarkai plūsti, niršti: </span> Visą kelią meisteris griaudžia, svaido žaibus. Valdininkas šėlo, žaibus svaidė ir su žeme sulyginti grasino. <br/><b>žíežirbas sváidyti</b> <span class="explanation">piktai žiūrėti: </span> Antano žmonos krūtinė kilnojasi aukštyn ir žemyn, o akys svaido žiežirbas <span class="explanation"> (piktai žvilgčioja) </span>. <br/><b>žìžilpas sváidyti</b> <span class="explanation">perveriamai žvelgti: </span> Mergaitės akelėmis svaidė meilias ir smailias žižilpas. <br/><b> [su] žõdžiais sváidytis; </b><br/><b> žodžiùs sváidyti <span class="explanation">užgauliai, piktai kalbėti: </span> Sváidos žõdžiais kaip pagaliais, pasiutusi marti. Sváidos su žõdžiais kaip su akminais. Pri svetimų jau anie žõdžiais sváidos, o vieni visai pasiunta. Kad jis visiem žodžius svaido. Nesváidyk žõdžių, neužduok senam širdies. Kas gali apsikęsti žodžiais kaip strypais svaidomas. Sena [žmona] neklausys, jauna neslaugys, o bagotoji žodeliais svaidys. <br/><b>apsváidyti</b>. apsviesti. <br/>1. <span class="explanation">apmėtyti, apmėčioti: </span> Kaimynų vaikus akmenimis apsvaidydavau. Tu neprasilenkei nė su vienu traktorininku, neapsvaidęs jo smagiais žodžiais. Guli guli šalia kelio keiksmais apsvaidytas. <br/>2. <span class="explanation">iš visų pusių apšaudyti (sviediniais). </span> <br/>3. <span class="explanation">numėtyti į šalį: </span> </span> Vienas apsváido šiaudus. <br/><b> žõdžiais apsisváidyti</b> <span class="explanation">piktai pasiginčyti: </span> Anie jau i žõdžiais apsisváido. <br/><b>atsváidyti</b>. atsviesti 1: Lazdelę svaido ir atsvaido, kad „vokytį“ žaida. <br/><b>įsváidyti</b>. įsviesti 1: Įsváidė upėn visus akmenis. <br/><b>išsváidyti</b>. išsviesti. <br/>1. <span class="explanation">išmėtyti, išmėčioti (ppr. į šalis): </span> Išsváidyk visus akmenis iš dirvos, kad nebliktum, t. y. išblaškyk. Aš tą lovą – ant šono, priegalvius į kiemą išsváidžiau, šiaudus ant lipinės išspardžiau. Išdraskė, išsváidė, išbuvo kningas muno. Ans išsváidė par langą tus katinus. Puodus visus išdaužė, išsváidė girtas. Vaikus išsváidžiau pro langą [per gaisrą]. Lapė maišą pragraužė, žuvis išsváidė. Meška išsvaidė nuo pečiaus visus pagalius ir plytas. <span class="explanation">kurį laiką mėtytis: </span> Visą popietį išsisváidėm sniegu. <br/>2. <span class="explanation">išmėtyti, pašalinti nereikalingą, nevertingą, netinkamą: </span> Išsvaidžiaũ, išsvaidžiaũ grybus, o bulbes suvalgiau. Neduok bulvų – išsvaidysiu. Tus lašinius ans liūb šunims išsváidys. Tuos kelmus išsváidė ir ištaisė žemę. Kotelius išsváidžiau, kap plūksnas plėšiau. Paperus išsváidėm laukan. <br/>3. <span class="explanation">išsimėtyti, dingti: </span> Kur mūso sprąsčiai išsisváidė? Par karą nuotraukos išsisváidė. Išsisváidė visur seni daiktai, nebturam nieko. <br/>4. <span class="explanation">iššvaistyti, išeikvoti: </span> A taip greitai tus piningus išsváidei?! \| Lašinius sprindininkus po du rubliu [už kilogramą] išsváidžiau <span class="explanation"> (pigiai pardaviau) </span>. Neišsisváido – turi taupumo <span class="explanation"> (taupiai gyvena) </span>. Išsisváido vaikas pinigus. <br/>5. <span class="explanation">išblaškyti: </span> Jis išsvaidė į šalis šešis kazokus. <br/>6. <span class="explanation">išdraikyti, iškreikti: </span> An saulės išsváidei, išvartei jį. pastorai, kad padžiūtų da ben kiek. <br/>7. <span class="explanation">išskirstyti vieną nuo kito: </span> Kaip išsidalijo sodos, kiemai išsváidyti. Teip rėžiais buvo išsváidyta tuokart da, ka gyvenom. Visur buvo kapeliai išsváidyti. \| Močia barus dukterį, kam vaikus išsváidė <span class="explanation"> (atidavė žmonėms) </span>. <br/><b>išsváidytai</b>. Stiebas sultingas, išsvaidytai galūnėtas. Visi išsisváidė po svietą. <br/>8. <span class="explanation">visus pašalinti, išvaryti. </span> <br/><b>nusváidyti</b>. nusviesti. <br/>1. <span class="explanation">numėtyti į šalį: </span> </span> Nusváidyti akmenis nuo tako. Tai vėjas nuplėšė šituos spalius žemėn, nusváidė, ir liko be nieko [stogas]. Veilokus nusváidau nuo kojų, dega kojos vakare. Nusisváidė nuo savęs viską. Aš i šakas nusisváidysiu [nuo vežimo]. Nusisváidyk, pasiėmęs pagalį, paskutinius obuolius! <br/>2. <span class="explanation">svaidant nudėti, pamesti: </span> Raktelius svaidė ir nusvaidė vaikai. Kur kepurę nusváidei, kad gryna galva vaikščioji?. Nusisváido tie seni daiktai, verčiau atiduoti į muziejų. <br/>3. <span class="explanation">nuginti, nuvaryti: </span> Arklius iš naudos <span class="explanation"> (javų) </span> nusváidžiau pakalnėn. <br/>4. <span class="explanation">nusinešioti, nusidėvėti: </span> Nusisváidžiusi kepurė bebuvo, ir tą pačią pavogė. <br/><b>pasváidyti</b>. pasviesti. <br/>1. <span class="explanation">kiek mėtyti, svaidyti: </span> Trąšų iš tvarto pamėčiau, pasváidžiau. Kartais paima noras sniegais pasisvaidyti. <br/>2. <span class="explanation">numėtyti: </span> Mėšlynas ažsidegė, ąžuolas šakas pasvaidė, veršis ragus nuslaužė. Kadaise Kėkšto pečiuj pasisváidė <span class="explanation"> (išbyrėjo, iškraičiojo) </span> [plytos]. Ąžuolo šakos pasisváidė. <br/>3. <span class="explanation">netvarkingai pagyventi, pasibastyti: </span> Pabuvęs miestuose ir pasisvaidęs. <br/><b>pérsvaidyti; </b>. persviesti; <span class="explanation">svaidant permesti. </span> <br/><b>prasváidyti</b>. prasviesti; <span class="explanation">pramėtyti: </span> Prasváidai skeltinius. nuo kelio. <br/><b>prisváidyti</b>. prisviesti; <span class="explanation">primėtyti, primėčioti: </span> Duonos apyraikų prisváidyta – pasleidęs svietas. Prisváido anys mum lazdų. Prisváidyta kningų an žemės. Prisváidyta kamų <span class="explanation"> (gabalų) </span> kap molio. Lietus prilijo, sniegaus prisvaidė <span class="explanation"> (pridrėbė) </span>, ir rugiai paatmirkę. Strošniai pilvas sopėjo – kap dratų prisváidyta. Visur pilna pamidorų – ir ant aukšto prisvaidyta. Prisváidis, prisváidis linų [balon] ir užlips in linų, pamindys. <span class="explanation">pripildyti svaidant: </span> Ana prisváidys pilną kiemą. Išdraskė, išsvaidė, išbuvo kningas muno, pilna asla prisváidyta. <br/><b> į akìs prisisváidyti purvų̃</b> <span class="explanation">apsijuokti: </span> Kito su liežuviu ilgam laikuo nepaniekins, tik pats sau į akìs prisisváidys purvų̃. <br/><b>liežuviùs prisváidyti</b> <span class="explanation">apšmeižti: </span> Ans ir į kitą sodą <span class="explanation"> (kaimą) </span> prisvaido liežuvius – būs ta tą, ta tą suerzinęs. <br/><b>razsváidyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išmėtyti, išbarstyti: </span> Razsváidyta viskas. <br/>2. <span class="explanation">iškratyti, pakreikti: </span> Razsváidytie reikia šieną, kad pradžiūt. <br/>3. <span class="explanation">išskirstyti: </span> Nuokampiai gyvenat, o ūlyčia tai razsváidyta. Kutoruos <span class="explanation"> (į vienkiemius) </span> razsisváidę žmonys. Kaimas nedidelis, tik labai razsisváidęs. <br/><b>susváidyti</b>. susviesti. <br/>1. <span class="explanation">sumesti, sumėčioti (ppr. į krūvą): </span> Numušei linų saują ant suolo ir susváidei šalinėn. Galvas nukapojo, kūnus į upį susvaidė. <br/>2. <span class="explanation">susimėtyti, pašokti į šalį: </span> Kitas i senas arklys susisváido, ė ką čia jauniklio sudabosi! <br/>3. <span class="explanation">svaidant susisprogdinti: </span> Patys su granatoms susisváidė. <br/>4. <span class="explanation">susukti</span>, <span class="explanation">sutraukti: </span> Susváido ar ranką, ar koją. <br/><b>užsváidyti</b>. užsviesti; <span class="explanation">užmėtyti: </span> Ažusváidė burokais, tik gyva šilta liko. <br/><b> kepùrėmis užsváidyti</b> <span class="explanation">lengvai nugalėti: </span> Jie mus kepurėmis užsvaidys.

užsvaidyti

#