užsuokti

suõkti, -ia, -ė. súokti.

1. giedoti, čiulbėti.: Suokia, čiauška, gieda lakštingala, net beržynėlis skamba. Ką gegužė pakukavo, ką lakštingala suõkė, – tai jau baigias vis ar jau visai pasiliovė. Ir vakaras toks gražus – lakštingala suokia, rugiai kvepia. čiulbant reikšti norą, prašyti ko: Volungė lytaus suõkia.

2. ūkti, ūbauti, raudoti.: Naktim suõkia pelėdos. Suõkia apuokas – merga vaiką turės, atsitiks nelaimė. | Ko ji čia kaip pelėda atsistojusi suokia (rėkia) ?!

3. tęsti balsą (kalbant, dainuojant): Suõk ilgai paskutinį žodį dainuodamas. Vyrai suõkia dainuodami.

4. pusbalsiu, tęsiamu balsu dainuoti, šaukti: Jis ėmė suokt kažkokią dainukę. Mum vėjai laisvės dainą suokia. Dabar tau skausmas suokia savo giesmę. Girios grausmingai suokė (gaudė, ošė) .

5. kalbėti, šnekėti, pasakoti, porinti: Ką čia súoki, vaike, nieko neišmanai! Sveiki, vyriukai, ką gi čia suokiat? Tai ko čia man suoki apie veršieną, jei veršio neturi? Padavimai suokia, kad jis, atėjęs į lietuvių stovenę, Algirdui siūlė daugybę aukso ir sidabro.

6. versti, spirti, reikalauti: Ans súoks tarnus dirbti, t. y. ragins. Súokte prisuokė važiuoti į girią. Mano vaikas buvo pas mane kaip paukštelis narvely, į šaltą vandenį rankelės nekišo, o tu suoki ją prie darbo! Nė vienas toliaus nebdidžiuosis savo kilčia ir kitą pri darbo varu nesuoks. Žemaičius stabmeldžius vokyčiai suok į katalikų tikėjimą.

7. persekioti: Aš tave visą amžių suoksiu.
įsuõkti, -ia, į̃suokė

1. įstengti gerai suokti, dainuoti: Gaidą įsuokti.

2. įsismaginti suokti. .: Lakštingala dažnai taip įsisuokia, kad net negyva nukrinta nuo šakos.
išsuõkti, -ia, ìšsuokė.

1. tęsiamai išgiedoti, išdainuoti: Išsuõk paskutinį žodį dainos.

2. tęsiamai ištarti: Negaluoja, – išsuokė. – Galvą skauda.

3. išgauti, išprašyti: Pradžioje kamantinėdavo, norėdamas iš jo išsuokti kaltės prisipažinimą. Jie, atrodydami bjaurūs ir žaizdoti, išsuokia išmaldą.

4. išverkti: Ašaros išsuokė akis, išverkė.
nusuõkti, -ia, nùsuokė

1. nutęsti dainuojant, kalbant: Jis nusuokia balsą, t. y. patęsia storai ant galo dainuodamas. Būdavo, šitą punktą nusuõkdavom. Jie nusuõkia teip – tę visai kitaip šneka. Zanavykai šnekėdami nusuõkia.

2. ištarti: Kiekvieno krašto lietuvis vis kitaip „nusuõkia“ (Daukanto terminas) žodį, kitaip jį ištaria. Tais pačiais žodžiais galima klausti ir atsiliepti, destis, kaip jie nusuokiami. Gali pats nusuokti žodžius pagal suokos savo parakvijos.

3. nukalbėti niekus, nušnekėti: Na, jau tu ir nùsuokei. Kai jau nusuokia – nėr ką klausyt. Moteriukė kažkaip pati susivokė nusuokusi į pūdymus (nusišnekėjusi) , susigėdo.

4. užsuokti
1.

5. išeiti: Jau jis kur nùsuokė. Ar iš namų nusìsuokė?
pasuõkti, -ia (pàsuokia), pàsuokė.

1. pačiulbėti.: Čia pempė pagyvuoja, lakštutė pasuokia.

2. tęsiamu balsu padainuoti, paniūniuoti: Pas juos visos mergos sueina – pagiedam, pàsuokiam.

3. tarmiškai pakalbėti.
prisuõkti, -ia, prìsuokė

1. daug prikalbėti, prišnekėti: Tas vyras jai tiek prisuokė, kad ji net pagalvojo: gal iš tikro aš garbingesnė už sekretorienę.

2. priversti, prispirti, prikalbinti: Bene galės kaip nors prisuõkti, kad ans paliktų tau savo gyvenimą. Susitaikinti prỹsuokiau. Mokėjo jis prisuokti burnelę kuriai ne kuriai išlenkti. Ans prisúokė savo skolininką užmokėti. Prisuok važiuoti į turgų. Lietuviai tuo tarpu, prisuokti kito [je] kalbo [je] rašyti ir skaityti, savo kalbos nebgalėjo dailinti. Keliose kruvinose mūšose paveikusys, donę prisuokė mokėti. Prisuokė, arba privertė, artojus užgesyti ugnį, lig šiolei ant garbės dievų kūrinamą.

3. priskirti, primesti (kaltę): Ans prisuoks suoka tau užmušimą.
susuõkti, -ia, sùsuokė.

1. imti suokti, pragysti: Prie upelio susuokė lakštingala. | Jis sùsuokė lakštingala.

2. suūkti, suūbauti.

3. tęsiamu balsu sudainuoti, sugiedoti: Sùsuokė su Velykomis.

4. pradėti niūniuoti.
užsuõkti, -ia, ùžsuokė

1. imti suokti: Lakštingalos vėl užsuokė.

2. įkyrėti su prašymais. .

Įrašas
Paaiškinimas	<b>suõkti, </b>-ia, -ė. súokti. <br/>1. <span class="explanation">giedoti, čiulbėti</span>.: Suokia, čiauška, gieda lakštingala, net beržynėlis skamba. Ką gegužė pakukavo, ką lakštingala suõkė, – tai jau baigias vis ar jau visai pasiliovė. Ir vakaras toks gražus – lakštingala suokia, rugiai kvepia. <span class="explanation">čiulbant reikšti norą, prašyti ko: </span> Volungė lytaus suõkia. <br/>2. <span class="explanation">ūkti, ūbauti, raudoti</span>.: Naktim suõkia pelėdos. Suõkia apuokas – merga vaiką turės, atsitiks nelaimė. | Ko ji čia kaip pelėda atsistojusi suokia <span class="explanation"> (rėkia) </span> ?! <br/>3. <span class="explanation">tęsti balsą (kalbant, dainuojant): </span> Suõk ilgai paskutinį žodį dainuodamas. Vyrai suõkia dainuodami. <br/>4. <span class="explanation">pusbalsiu, tęsiamu balsu dainuoti, šaukti: </span> Jis ėmė suokt kažkokią dainukę. Mum vėjai laisvės dainą suokia. Dabar tau skausmas suokia savo giesmę. Girios grausmingai suokė <span class="explanation"> (gaudė, ošė) </span>. <br/>5. <span class="explanation">kalbėti, šnekėti, pasakoti, porinti: </span> Ką čia súoki, vaike, nieko neišmanai! Sveiki, vyriukai, ką gi čia suokiat? Tai ko čia man suoki apie veršieną, jei veršio neturi? Padavimai suokia, kad jis, atėjęs į lietuvių stovenę, Algirdui siūlė daugybę aukso ir sidabro. <br/>6. <span class="explanation">versti, spirti, reikalauti: </span> Ans súoks tarnus dirbti, t. y. ragins. Súokte prisuokė važiuoti į girią. Mano vaikas buvo pas mane kaip paukštelis narvely, į šaltą vandenį rankelės nekišo, o tu suoki ją prie darbo! Nė vienas toliaus nebdidžiuosis savo kilčia ir kitą pri darbo varu nesuoks. Žemaičius stabmeldžius vokyčiai suok į katalikų tikėjimą. <br/>7. <span class="explanation">persekioti: </span> Aš tave visą amžių suoksiu. <br/><b>įsuõkti, </b>-ia, į̃suokė<br/>1. <span class="explanation">įstengti gerai suokti</span>, <span class="explanation">dainuoti: </span> Gaidą įsuokti. <br/>2. <span class="explanation">įsismaginti suokti. </span>.: Lakštingala dažnai taip įsisuokia, kad net negyva nukrinta nuo šakos. <br/><b>išsuõkti, </b>-ia, ìšsuokė. <br/>1. <span class="explanation">tęsiamai išgiedoti, išdainuoti: </span> Išsuõk paskutinį žodį dainos. <br/>2. <span class="explanation">tęsiamai ištarti: </span> Negaluoja, – išsuokė. – Galvą skauda. <br/>3. <span class="explanation">išgauti, išprašyti: </span> Pradžioje kamantinėdavo, norėdamas iš jo išsuokti kaltės prisipažinimą. Jie, atrodydami bjaurūs ir žaizdoti, išsuokia išmaldą. <br/>4. išverkti: Ašaros išsuokė akis, išverkė. <br/><b>nusuõkti, </b>-ia, nùsuokė<br/>1. <span class="explanation">nutęsti dainuojant, kalbant: </span> Jis nusuokia balsą, t. y. patęsia storai ant galo dainuodamas. Būdavo, šitą punktą nusuõkdavom. Jie nusuõkia teip – tę visai kitaip šneka. Zanavykai šnekėdami nusuõkia. <br/>2. <span class="explanation">ištarti: </span> Kiekvieno krašto lietuvis vis kitaip „nusuõkia“ (Daukanto terminas) žodį, kitaip jį ištaria. Tais pačiais žodžiais galima klausti ir atsiliepti, destis, kaip jie nusuokiami. Gali pats nusuokti žodžius pagal suokos savo parakvijos. <br/>3. <span class="explanation">nukalbėti niekus, nušnekėti: </span> Na, jau tu ir nùsuokei. Kai jau nusuokia – nėr ką klausyt. Moteriukė kažkaip pati susivokė nusuokusi į pūdymus <span class="explanation"> (nusišnekėjusi) </span>, susigėdo. <br/>4. užsuokti 1. <br/>5. <span class="explanation">išeiti: </span> Jau jis kur nùsuokė. Ar iš namų nusìsuokė? <br/><b>pasuõkti, </b>-ia (pàsuokia), pàsuokė. <br/>1. <span class="explanation">pačiulbėti</span>.: Čia pempė pagyvuoja, lakštutė pasuokia. <br/>2. <span class="explanation">tęsiamu balsu padainuoti, paniūniuoti: </span> Pas juos visos mergos sueina – pagiedam, pàsuokiam. <br/>3. <span class="explanation">tarmiškai pakalbėti. </span> <br/><b>prisuõkti, </b>-ia, prìsuokė<br/>1. <span class="explanation">daug prikalbėti, prišnekėti: </span> Tas vyras jai tiek prisuokė, kad ji net pagalvojo: gal iš tikro aš garbingesnė už sekretorienę. <br/>2. <span class="explanation">priversti, prispirti, prikalbinti: </span> Bene galės kaip nors prisuõkti, kad ans paliktų tau savo gyvenimą. Susitaikinti prỹsuokiau. Mokėjo jis prisuokti burnelę kuriai ne kuriai išlenkti. Ans prisúokė savo skolininką užmokėti. Prisuok važiuoti į turgų. Lietuviai tuo tarpu, prisuokti kito [je] kalbo [je] rašyti ir skaityti, savo kalbos nebgalėjo dailinti. Keliose kruvinose mūšose paveikusys, donę prisuokė mokėti. Prisuokė, arba privertė, artojus užgesyti ugnį, lig šiolei ant garbės dievų kūrinamą. <br/>3. <span class="explanation">priskirti, primesti (kaltę): </span> Ans prisuoks suoka tau užmušimą. <br/><b>susuõkti, </b>-ia, sùsuokė. <br/>1. <span class="explanation">imti suokti, pragysti: </span> Prie upelio susuokė lakštingala. | Jis sùsuokė lakštingala. <br/>2. <span class="explanation">suūkti, suūbauti</span>. <br/>3. <span class="explanation">tęsiamu balsu sudainuoti, sugiedoti: </span> Sùsuokė su Velykomis. <br/>4. <span class="explanation">pradėti niūniuoti. </span> <br/><b>užsuõkti, </b>-ia, ùžsuokė<br/>1. <span class="explanation">imti suokti: </span> Lakštingalos vėl užsuokė. <br/>2. <span class="explanation">įkyrėti su prašymais. </span>.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.