strū̃nyti, -ija, -ijo
1. statyti, daryti, meistrauti: Pradėjo strūnyti piles neb jau lygmėse, bet ant kalnais. Pagrįžęs iš kalinio, nūsaikiai kibo budinkus strūnyti ir taisyti.
2. striūnyti 1: Ji bestrūnydama savo seselę vos pasekė.
išstrū̃nyti. sunkiai išnešti: Tarnas, pilną pintinį arkliašūdžių išstrūnijęs, tuos jam kaip užmokestį į valtelę įvertė.
pastrū̃nyti. padaryti, pastatyti: Piles pastrūnijo. Metūse 1529 pats Taletis pastrūnijo bažnyčią Krakėse. Dailydis pasisakė sugalvojęs, kad galįs pastrūnyti pagal norą karaliaus tokį pat krėslą.
sustrū̃nyti. pastatyti, suręsti. . Kiek turėjau medigų, iš tiek ir sustrūnijau šį savo rentinį (veikalą) .
užstrū̃nyti. sunkiai užnešti: Toji. savo geradėjį, kursai ją ant kalno užstrūnijęs buvo, už rankos nutvėrus, vedės į pilį. Švedai patys žemes, į savo kepures ir sterbles pasiėmę, užstrūnijo ir supylė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.