užstojinėti

stojinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. dažnai užstoti, palaikyti kieno pusę: Ką ans stojinė́s – nebužstoja [nedorų vaikų].
apstojinė́ti. apstoti, užpulti: Musios jau apstojinė́ja [gėles].
nustojinė́ti.

1. netekti, nustoti: Aš atminties nustojinė́ju.

2. mažinti greitį rengiantis sustoti: Jau traukinys nustojinė́ja.
pastojinė́ti. pastoti 7: Anas žmonis pastojinė́jo in tilto.
pérstojinėti. perstoti 6: Iš to sūnaus išaugs razbainykas, pakeleivingus pérstojinės.
sustojinė́ti. sustoti 6: Jie dažnai sustojinėjo ir apžiūrinėjo vietas.
užstojinė́ti. užstoti 5: Užstojinė́ [ja] mažus vaikus, atema kapeikas – būs plėšikas!

Įrašas
Paaiškinimas	<b>stojinė́ti, </b>-ė́ja, -ė́jo. <span class="explanation">dažnai užstoti, palaikyti kieno pusę: </span> Ką ans stojinė́s – nebužstoja [nedorų vaikų]. <br/><b>apstojinė́ti</b>. <span class="explanation">apstoti, užpulti: </span> Musios jau apstojinė́ja [gėles]. <br/><b>nustojinė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">netekti, nustoti: </span> Aš atminties nustojinė́ju. <br/>2. <span class="explanation">mažinti greitį rengiantis sustoti: </span> Jau traukinys nustojinė́ja. <br/><b>pastojinė́ti</b>. pastoti 7: Anas žmonis pastojinė́jo in tilto. <br/><b>pérstojinėti</b>. perstoti 6: Iš to sūnaus išaugs razbainykas, pakeleivingus pérstojinės. <br/><b>sustojinė́ti</b>. sustoti 6: Jie dažnai sustojinėjo ir apžiūrinėjo vietas. <br/><b>užstojinė́ti</b>. užstoti 5: Užstojinė́ [ja] mažus vaikus, atema kapeikas – būs plėšikas!
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.