užskubyti

skubýti, skùbia, skùbė. skubėti:

1. Skubiù ravėt, kad šiandiej pabaigčia. Šiandiej skubìs kult. Kam mum skubýt. Vis skùbė skùbė bulbas nukast, tai tada eisiąs ligoninėn. Skubýkis, kad prieš lietų spėtum nueit. Nesiskubýsiu važiuotie namo, tegul gydžia. Nėra ko skubýtis [mirti]:
va duonos yr, druska nebrangi, o [v] anduo visai dykai. Ko skubýtis [vesti] – šitos košės pakaks. Jaunas berneli, skubykis joti, tavo mergelė baigia raudoti. Gaili ligonio ir skubies jam tą operaciją padaryti. Jam atduot garbes skubias ko veikiausiai.

2. Kai drožia, kad skubia, net padai aukštyn šoka. Vakaras – reikia skubýtis namo. Skubiaũs, kad nepaliktų. Kurgi taip skubies? Anksti jau reikia visiem nubusti, laukan skubýtis, dirbti, sukrusti. Saulė … skùbias vakaruos. Skubiasi kaip selyklą padiegęs.
atskubýti. atskubėti. Atsiskùbia kas nors.
išskubýti. išskubėti 1: Jis išskubė pas savo naujus padėjėjus liokajus. Anys išsiskùbė, tėvas, sako, silpnas. Tu išsiskubeĩ, paskui nors vykis.
nuskubýti. nuskubėti
1. Vyrai nusiskubė žirgų balnotų. Urėdas greit nusiskubė ton vieton ir nieko nerado.
paskubýti. paskubėti 1: Paskubýk paskubýk, matai, jau vakaras. Važiuosma, važiuosma, – atsakė vyras, – tik greičiau pasiskubýk, netruk. Mes da anksčiau pasiskùbėm, tai nedaug apipuvo [šieno].
priskubýti. priskubinti 2: Girtybė gyvenimą trumpina, smertį priskubia.
užskubýti. skubant gauti, laimėti: Skubė skubė – ką gi užuskùbė.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>skubýti, </b>skùbia, skùbė. skubėti: <br/>1. Skubiù ravėt, kad šiandiej pabaigčia. Šiandiej skubìs kult. Kam mum skubýt. Vis skùbė skùbė bulbas nukast, tai tada eisiąs ligoninėn. Skubýkis, kad prieš lietų spėtum nueit. Nesiskubýsiu važiuotie namo, tegul gydžia. Nėra ko skubýtis [mirti]: va duonos yr, druska nebrangi, o [v] anduo visai dykai. Ko skubýtis [vesti] – šitos košės pakaks. Jaunas berneli, skubykis joti, tavo mergelė baigia raudoti. Gaili ligonio ir skubies jam tą operaciją padaryti. Jam atduot garbes skubias ko veikiausiai. <br/>2. Kai drožia, kad skubia, net padai aukštyn šoka. Vakaras – reikia skubýtis namo. Skubiaũs, kad nepaliktų. Kurgi taip skubies? Anksti jau reikia visiem nubusti, laukan skubýtis, dirbti, sukrusti. Saulė … skùbias vakaruos. Skubiasi kaip selyklą padiegęs. <br/><b>atskubýti</b>. atskubėti. Atsiskùbia kas nors. <br/><b>išskubýti</b>. išskubėti 1: Jis išskubė pas savo naujus padėjėjus liokajus. Anys išsiskùbė, tėvas, sako, silpnas. Tu išsiskubeĩ, paskui nors vykis. <br/><b>nuskubýti</b>. nuskubėti 1. Vyrai nusiskubė žirgų balnotų. Urėdas greit nusiskubė ton vieton ir nieko nerado. <br/><b>paskubýti</b>. paskubėti 1: Paskubýk paskubýk, matai, jau vakaras. Važiuosma, važiuosma, – atsakė vyras, – tik greičiau pasiskubýk, netruk. Mes da anksčiau pasiskùbėm, tai nedaug apipuvo [šieno]. <br/><b>priskubýti</b>. priskubinti 2: Girtybė gyvenimą trumpina, smertį priskubia. <br/><b>užskubýti</b>. <span class="explanation">skubant gauti, laimėti: </span> Skubė skubė – ką gi užuskùbė.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.