užskolinti

skõlinti (-yti), -ina, -ino.

1. duoti kam į skolą: Neskõlink jam pinigų – neatiduos. Aš neskõlinčio, jei ans nežino ką darąs su piningais. Skõlinamasis raštas. Skõlinamoji kasa. Pirmąją sėjos dieną valstiečiai vengdavo vieni kitiems ką nors skolinti, kad skolintojas neišsineštų jų laimės. Geriau skolinti negu skolintis. Skolindamas – draugas, atiduodamas – priešas. Ašaroja, ir kas skolina, ir kas skolinasi. Bobos ir šautuvo niekam neskolyk. Skustuvo, dviračio ir žmonos niekam neskõlyk! Bjaurias akis velnias skolina. daryti skolingą: Aš jį skolinu, t. y. duodu, žyčioju jam jeib ką.

2. imti į skolą: Ataduok du rubliu, kur skõlinai. Skõlins tėvas motina, o duos vaikuo. Tas žmogus buvo labai biednas ir vis skõlino po žmones pinigus. Skõlytą karvę turėjo, i ta pati bergždžia. Mėnulis skolyta šviesa šviečia. Skolintas pinigas už ledą slidesnis. Skolintas arklys ant lygaus kelio klumpa. Skolintais kailiniais greičiau sušalsi. Ir eis dabar kaip skolintom kojom. Pritrūkę eina skõlintis duonos. Kas moka skolintis, tai ir atiduoti turi mokėti, kai reikia. Pasiskolinti juokas, bet skõlindamasis pagalvok, kaip atiduoti. Geriausia skolintis iš savo kišeniaus. Geriau daugiau skolinti, mažiau skolintis. Skolinas su juokais, ataduoda su keiksmais.
skõlintinai. Neduoda bet kam pinigų skolintinai iš banko. Duoti skõlintinai (grąžintinai).

3. perimti, iš kitų savintis: Gali būti skolinama ir perkeltinė reikšmė. [S. Daukantas] nesitenkino gyvąja liaudies kalba, bet taip pat ieškojo žodžių senuosiuose raštuose ir net skolinosi iš latvių kalbos.
dantų̃ neskõlinti įkąsti: Šuva, bro, dantų̃ neskõlina.
nereĩkia žõdžio skõlintis (kam). Kalboj jo nepaimsi, jam nereĩkia skõlintis žõdžio.
žõdžio neskõlinti būti iškalbingam: Pagramantiškiai žodžio neskolina.
apskõlinti. skolomis apkrauti, praskolinti: Abudu pliku, gyvenimas apskolintas. Esam apsiskõlinę, reik atiduoti. Kiek aš apsiskõlinau jau miltų. Jau apsiskolinom, matušėle, nuo Onelės ir nuo Petrelio rąstams pirkti. Kur ji neapsiskõlinus! Neskolyk tu jai nei kapeikos.
atskõlinti. atiduoti skolą: Jis norėjo savo sūnų į miestą nusiųsti, jeib dešimt svarų sidabro atskolytų, kurius sens Tobijošius buvo pažyčijęs.
įskõlinti.

1. įduoti į skolą, daug paskolinti.

2. į skolas įvaryti, įstumti, praskolinti: Visas jo turtas įskõlintas. Turtą skolomis įskõlinti. Daugelis jo įskolintų dvarų buvo išpirkta. Insiskõlinęs iki kaklo. Jau aš i teip įsiskõlinęs su visu dvaru (labai) kaimynam. Iki ausų įsiskolino.
išskõlinti. skolinant išdalyti, išdavinėti: Išskõlino visus pinigus, dabar pats nebeturia. Daug gerų knygų išskõlinta. Rodos, tiek rėčkų turėjom, ir didesnių, ir mažesnių – išsimėtė, išsiskõlino.
nusiskõlinti. nusigyventi dėl skolų, prasiskolinti.
paskõlinti.

1. duoti kam į skolą, grąžintinai: Mamaitė prižadėjo jiems paskolinti, bet neilgam laikui. Ka turėčio, paskõlinčio. Paskõlink mun kokį puspūrį miltų. Maž kokį pūdą rugių paskõlinsta, man pamaža. Paskõlink man kirvio. Aš paskõlinsiu nosinę nusišluostyt. | Aš laiko turiu ir kitam galiu paskõlyt. Linksmumo pas mus – nors paskolink kam. Paprašysiu gegutytę, kad paskõlint man plunksnytę. Paskolink man, gegule, savo balselio! Jei nori netekt draugų – paskolink pinigų. Durnas daiktas – ponui paskolinti, su čigonu arkliais mainytis. Viskas sutaisyta, turi da ir pinigų pasiskõlinęs (kitiems paskolinęs) .

2. paimti iš ko į skolą, grąžintinai: Ans buvęs paskõlinęs nu to pono piningų. Iš ko paskõlinai pinigus? Patarimo reikėjo ar paskolint skatiko, – kur daugiausia išminti, kaip ne Rainio takai? Paskõlyt – su pyragu, atiduot – su botagu.
paskõlintinai. Nuo ūkininkų per degtinę išvilioja paskolintinai piningus, kurių tankiai nebeatiduoda. Pasiskõlinau iš draugo knygą. Nuo jo pinigų gavau pasiskolint. Ans pasiskõlinęs nu Plinkšių pono piningų. Susiedo arklį pasiskõlinau šienuo nuvežti. Atėjusi – galgi bezmėną gausianti pasiskolinti – norinti gijas pasverti. Kad nyčių ateina pasiskõlinti, tai blynų iškepk, o kad skieto, tai šluotą paimk. Jei nori pinigų pasiskolint, tai turėk gerus batus – reiks toli ir daug išvaikščiot. Iš jo gali gauti pasiskõlyti akmeniuką galvai prasimušti (labai šykštus) . Palūkėk, ko taip anksti išeini – ar atėjai nakties pasiskolinti? Atejo kap žairių pasiskõlyt (labai skuba išeiti) – pabūk dar! Geriau neskolinus pakentėti negu pasiskolinus svetimam kišeniuj sėdėti. Dejuoja lyg būtų pasiskõlinęs. Barzdos pas ožką pasiskolinęs, nori žmones pamokyti.

3. perimti, pasisavinti: Graikų gramatikos mokslą su visomis pažiūromis ir su visais terminais pasiskolino romėnai.
kaĩp pasiskõlinęs. labai daug, sklandžiai (plepa, kalba ir pan): Kalbi kaip pasiskolinusi. Malu ir malu sau kaĩp pasiskõlinusi, galo malūnuo (ilgoms šnekoms) nebė [ra].
šuñs dantìs pasiskõlinti būti kandžiam, aštrialiežuviui: Jei nori su mūsų tėveliu kalbėt, tai reikia šuñs dantìs pasiskõlyt.
praskõlinti. į skolas įstumti, prarasti ką už skolas: Jis praskolino gyvenimą, tėviškę savo. Namus kam praskõlinti. Buvo didelis ūkis, praskõlintas buvo. Mano namai buvo praskõlyti. Dvaras buvo praskõlintas Vilnios bankoj. Jis ir būtų palikęs vaikams praskolintą žemę. Jis prasiskõlinęs iki ausų. Visi, kai žiūri, su tom statybom prasiskõlinę tūkstančiais. Prasiskõlinęs amžinai.
priskõlinti.

1. daug kam paskolinti: Pilnas svietas priskolytas, bet neprašau: žinau, kad neatiduos. Negi galiu aš visiem priskõlint?!

2. iš daug ko pasiskolinti: Senis pinigų priskõlinęs po svietą. Prisiskõlino, iš ko tik gavo.

3. skolintinai prisijungti: Antrame aukšte – jau iš kiemo pusės – buvo iš viešbučio prisiskolinta patalpa ir joje įrengta redakcija.
suskõlinti. surinkti, įgyti, gauti skolinantis iš daugelio, iš visur: Daugelis mūsų rašytojų prisimena, kaip sunkiai, už suskolintus litus jie leisdavo savo knygas, kokie menkučiai tada buvo knygų tiražai. Liauška, atkviestas į namus, jau iš vakaro darė alų, berdamas suskolintą iš kaimynų salyklą. | Mūsų ūtarka yra suskõlinta (mūsų kalboje yra daug svetimų žodžių) . Susiskõlino tų pinigų i nusipirko paršiuką. Rudenį susiskõlinęs nusipirko ėrelytį. Susiskõlina rūbus ir važiuoja piršlėm.
užskõlinti. įskolinti, skolomis apkrauti. . Ažusiskolinu.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>skõlinti</b> (-yti), -ina, -ino. <br/>1. <span class="explanation">duoti kam į skolą: </span> Neskõlink jam pinigų – neatiduos. Aš neskõlinčio, jei ans nežino ką darąs su piningais. Skõlinamasis raštas. Skõlinamoji kasa. Pirmąją sėjos dieną valstiečiai vengdavo vieni kitiems ką nors skolinti, kad skolintojas neišsineštų jų laimės. Geriau skolinti negu skolintis. Skolindamas – draugas, atiduodamas – priešas. Ašaroja, ir kas skolina, ir kas skolinasi. Bobos ir šautuvo niekam neskolyk. Skustuvo, dviračio ir žmonos niekam neskõlyk! Bjaurias akis velnias skolina. <span class="explanation">daryti skolingą: </span> Aš jį skolinu, t. y. duodu, žyčioju jam jeib ką. <br/>2. <span class="explanation">imti į skolą: </span> Ataduok du rubliu, kur skõlinai. Skõlins tėvas motina, o duos vaikuo. Tas žmogus buvo labai biednas ir vis skõlino po žmones pinigus. Skõlytą karvę turėjo, i ta pati bergždžia. Mėnulis skolyta šviesa šviečia. Skolintas pinigas už ledą slidesnis. Skolintas arklys ant lygaus kelio klumpa. Skolintais kailiniais greičiau sušalsi. Ir eis dabar kaip skolintom kojom. Pritrūkę eina skõlintis duonos. Kas moka skolintis, tai ir atiduoti turi mokėti, kai reikia. Pasiskolinti juokas, bet skõlindamasis pagalvok, kaip atiduoti. Geriausia skolintis iš savo kišeniaus. Geriau daugiau skolinti, mažiau skolintis. Skolinas su juokais, ataduoda su keiksmais. <br/><b>skõlinti</b>nai. Neduoda bet kam pinigų skolintinai iš banko. Duoti skõlintinai (grąžintinai). <br/>3. <span class="explanation">perimti, iš kitų savintis: </span> Gali būti skolinama ir perkeltinė reikšmė. [S. Daukantas] nesitenkino gyvąja liaudies kalba, bet taip pat ieškojo žodžių senuosiuose raštuose ir net skolinosi iš latvių kalbos. <br/><b> dantų̃ neskõlinti</b> <span class="explanation">įkąsti: </span> Šuva, bro, dantų̃ neskõlina. <br/><b>nereĩkia žõdžio skõlintis</b> (kam). Kalboj jo nepaimsi, jam nereĩkia skõlintis žõdžio. <br/><b>žõdžio neskõlinti</b> <span class="explanation">būti iškalbingam: </span> Pagramantiškiai žodžio neskolina. <br/><b>apskõlinti</b>. <span class="explanation">skolomis apkrauti, praskolinti: </span> Abudu pliku, gyvenimas apskolintas. Esam apsiskõlinę, reik atiduoti. Kiek aš apsiskõlinau jau miltų. Jau apsiskolinom, matušėle, nuo Onelės ir nuo Petrelio rąstams pirkti. Kur ji neapsiskõlinus! Neskolyk tu jai nei kapeikos. <br/><b>atskõlinti</b>. <span class="explanation">atiduoti skolą: </span> Jis norėjo savo sūnų į miestą nusiųsti, jeib dešimt svarų sidabro atskolytų, kurius sens Tobijošius buvo pažyčijęs. <br/><b>įskõlinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">įduoti į skolą, daug paskolinti. </span> <br/>2. <span class="explanation">į skolas įvaryti, įstumti, praskolinti: </span> Visas jo turtas įskõlintas. Turtą skolomis įskõlinti. Daugelis jo įskolintų dvarų buvo išpirkta. Insiskõlinęs iki kaklo. Jau aš i teip įsiskõlinęs su visu dvaru <span class="explanation"> (labai) </span> kaimynam. Iki ausų įsiskolino. <br/><b>išskõlinti</b>. <span class="explanation">skolinant išdalyti, išdavinėti: </span> Išskõlino visus pinigus, dabar pats nebeturia. Daug gerų knygų išskõlinta. Rodos, tiek rėčkų turėjom, ir didesnių, ir mažesnių – išsimėtė, išsiskõlino. <br/><b>nusiskõlinti</b>. <span class="explanation">nusigyventi dėl skolų, prasiskolinti. </span> <br/><b>paskõlinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">duoti kam į skolą, grąžintinai: </span> Mamaitė prižadėjo jiems paskolinti, bet neilgam laikui. Ka turėčio, paskõlinčio. Paskõlink mun kokį puspūrį miltų. Maž kokį pūdą rugių paskõlinsta, man pamaža. Paskõlink man kirvio. Aš paskõlinsiu nosinę nusišluostyt. | Aš laiko turiu ir kitam galiu paskõlyt. Linksmumo pas mus – nors paskolink kam. Paprašysiu gegutytę, kad paskõlint man plunksnytę. Paskolink man, gegule, savo balselio! Jei nori netekt draugų – paskolink pinigų. Durnas daiktas – ponui paskolinti, su čigonu arkliais mainytis. Viskas sutaisyta, turi da ir pinigų pasiskõlinęs <span class="explanation"> (kitiems paskolinęs) </span>. <br/>2. <span class="explanation">paimti iš ko į skolą, grąžintinai: </span> Ans buvęs paskõlinęs nu to pono piningų. Iš ko paskõlinai pinigus? Patarimo reikėjo ar paskolint skatiko, – kur daugiausia išminti, kaip ne Rainio takai? Paskõlyt – su pyragu, atiduot – su botagu. <br/><b>paskõlinti</b>nai. Nuo ūkininkų per degtinę išvilioja paskolintinai piningus, kurių tankiai nebeatiduoda. Pasiskõlinau iš draugo knygą. Nuo jo pinigų gavau pasiskolint. Ans pasiskõlinęs nu Plinkšių pono piningų. Susiedo arklį pasiskõlinau šienuo nuvežti. Atėjusi – galgi bezmėną gausianti pasiskolinti – norinti gijas pasverti. Kad nyčių ateina pasiskõlinti, tai blynų iškepk, o kad skieto, tai šluotą paimk. Jei nori pinigų pasiskolint, tai turėk gerus batus – reiks toli ir daug išvaikščiot. Iš jo gali gauti pasiskõlyti akmeniuką galvai prasimušti <span class="explanation"> (labai šykštus) </span>. Palūkėk, ko taip anksti išeini – ar atėjai nakties pasiskolinti? Atejo kap žairių pasiskõlyt <span class="explanation"> (labai skuba išeiti) </span> – pabūk dar! Geriau neskolinus pakentėti negu pasiskolinus svetimam kišeniuj sėdėti. Dejuoja lyg būtų pasiskõlinęs. Barzdos pas ožką pasiskolinęs, nori žmones pamokyti. <br/>3. <span class="explanation">perimti, pasisavinti: </span> Graikų gramatikos mokslą su visomis pažiūromis ir su visais terminais pasiskolino romėnai. <br/><b> kaĩp pasiskõlinęs</b>. <span class="explanation">labai daug, sklandžiai (plepa, kalba ir pan): </span> Kalbi kaip pasiskolinusi. Malu ir malu sau kaĩp pasiskõlinusi, galo malūnuo <span class="explanation"> (ilgoms šnekoms) </span> nebė [ra]. <br/><b>šuñs dantìs pasiskõlinti</b> <span class="explanation">būti kandžiam, aštrialiežuviui: </span> Jei nori su mūsų tėveliu kalbėt, tai reikia šuñs dantìs pasiskõlyt. <br/><b>praskõlinti</b>. <span class="explanation">į skolas įstumti, prarasti ką už skolas: </span> Jis praskolino gyvenimą, tėviškę savo. Namus kam praskõlinti. Buvo didelis ūkis, praskõlintas buvo. Mano namai buvo praskõlyti. Dvaras buvo praskõlintas Vilnios bankoj. Jis ir būtų palikęs vaikams praskolintą žemę. Jis prasiskõlinęs iki ausų. Visi, kai žiūri, su tom statybom prasiskõlinę tūkstančiais. Prasiskõlinęs amžinai. <br/><b>priskõlinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">daug kam paskolinti: </span> Pilnas svietas priskolytas, bet neprašau: žinau, kad neatiduos. Negi galiu aš visiem priskõlint?! <br/>2. <span class="explanation">iš daug ko pasiskolinti: </span> Senis pinigų priskõlinęs po svietą. Prisiskõlino, iš ko tik gavo. <br/>3. <span class="explanation">skolintinai prisijungti: </span> Antrame aukšte – jau iš kiemo pusės – buvo iš viešbučio prisiskolinta patalpa ir joje įrengta redakcija. <br/><b>suskõlinti</b>. <span class="explanation">surinkti, įgyti, gauti skolinantis iš daugelio, iš visur: </span> Daugelis mūsų rašytojų prisimena, kaip sunkiai, už suskolintus litus jie leisdavo savo knygas, kokie menkučiai tada buvo knygų tiražai. Liauška, atkviestas į namus, jau iš vakaro darė alų, berdamas suskolintą iš kaimynų salyklą. | Mūsų ūtarka yra suskõlinta <span class="explanation"> (mūsų kalboje yra daug svetimų žodžių) </span>. Susiskõlino tų pinigų i nusipirko paršiuką. Rudenį susiskõlinęs nusipirko ėrelytį. Susiskõlina rūbus ir važiuoja piršlėm. <br/><b>užskõlinti</b>. <span class="explanation">įskolinti, skolomis apkrauti. </span>. Ažusiskolinu.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.