užskersti

.
sker̃sti, sker̃džia (-ta), sker̃dė (-o).

1. pjauti (ppr. kiaulę): Jis šįryt sker̃dė penėtą meitelį. Karves gi pjauna, o sker̃džia kiaules. Sker̃sma kiaulę – prašom ant skerstuvių. Sker̃džia meitelį: krūtinėn dūrė peiliu i razskerdė. Sker̃ste šiemet savo meitelį ar ne? Apsirgo tas paršas; kas padarytie, ar sker̃st, ar tegaištie sau. Da kap tada buvo: sker̃sdavo, tai darydavo talką. Pasgeląsk sker̃džiamą peilį – eisim kiaulės sker̃st. Ineinu vis tvartan – nėr te do kas sker̃džia, ir gana (mažas paršiukas) . Pamačlyvai rankai duoda kirpt mergaitėms plaukus, tokį žmogų vadina skerst kiaules. Jeigu per jauną kiaulę skerdžia, tai mėsa pagenda. Kiauliui sker̃st laukia pilnaties. Šventė varnoms, kai sodyboje skerdžiamas meitėlis. Kur mėsos valgo, pats turėtų ir pjauti bei skersti. Taigi nečėdykim mušt, pjaut ir sker̃st savo valgį. Tatai yra aštuoni stalai visų, ant kurių buvo mušama, skerdžiama. Kai kiaulę sker̃džia, ji paršų nežiūri. Nesigraudink (nenusimink), kūdą skerdęs – puode išbrinks. Garsiai žviegia, kaip kiaulė skerdžiama. Nerėk kaip sker̃džiamas. Nepasisekė – nepasisekė, al' kamgi reikia rėkt lygiai skerdžiamái. Alkiui pilvą tebemaudžiant, imi žviegti kaip skerdžiamas.
skerstinaĩ. Paaugina biškį ir sker̃džiasi. skrosti: Kai nuskutam šiaurį (nešvarumus), reikia sker̃stie. pjauti (peles): Šuo su kate pradė [jo] baisiai skersti tas žiurkes.

2. žudyti (žmones): Buržuazija siunčia į karo laukus darbininkų ir valstiečių jaunimą skerst tokių pat darbininkų ir valstiečių. Margis su stiprybe liūto sker̃dė priešus. Dabar kiteip sker̃džias, o tada tai gi mat peiliais badės.

3. sužeisti.

4. dantimis draskyti.

5. pusiauskarda malti; plėšti lukštą: Grikiai reikia sker̃sti. Aš skerdžiu, t. y. malu grūdus, girnas pakėlęs, pusiauskarda, kruopus dirbant.
dasker̃sti, dasker̃džia, dàskerdė. padaryti galą gaištančiam, pribaigti peilio dūriu: Dàskerdėm kiaulę.
įsker̃sti, įsker̃džia, į̃skerdė. dantimis įkirsti, įkąsti: Šernas su spindančiomis iltimis įskerdė jam. į sketerą.
išsker̃sti, išsker̃džia, ìšskerdė.

1. visus išpjauti (ppr. kiaules): Aš jau ìšskerdžiau visus paršus.

2. išžudyti: Kelių tūkstančių žmonių minia artėjo grasindama, kad, išskerdusi iš dvarininkų sudarytą valdžią, įvesianti savo valdžią. Išsiskersti nesunku – ne tiek daug mūsų.

3. kandžiojant išgalabyti, sudraskyti: Vilkai viso sodžiaus kiaules ìšskerdė.
nusker̃sti, nusker̃džia, nùskerdė.

1. paskersti
1.

2. užmušti, nužudyti (ppr. smūgiu): Arklys jį nùskerdė negyvai. Vanagas vištą nuskerdė.

3. pusiauskarda sumalti; nuplėšti lukštą: Miežius ant kruopų nuskerdžiau, t. y. pusiauskarda parleidžiau par girnas. Grikus reik nuskersti, sėlenas nusijoti ir tada malti: sukela girnas ir nuskerda grikus. [Grūdai] sušerami, užuot juos pirmiaus stambiai sumalus (numalus arba nuskerdus).

4. nubraukti, nubrozdinti: Arklys nùskerdė koją su posnaga, t. y. nugrendė. Jis nùskerdė šoną morko, su basliu kasant.
pasker̃sti, pasker̃džia (pàskerdžia), pàskerdė.

1. papjauti (ppr. kiaulę): Jie jau pàskerdė savo kiaulį. Mūsim viso yra: pàskerdžia paršą, ir visko būma. Vieną paršelį rudenį paskersiù, tai bus ko valgyt. Aš pàskerdžiau kiaulę ir karvę papjoviau. Kad sulauksiu paršiukus, pasker̃sim, ir bus mėsytės. Šitą paskerstáu – šilta, pages greitai. Suspenėta kiaulis kai namas – pàskerdė. Paskerdžia meitelaitį ir suvalgo. Kai tą paršelį paskersiu, riebų mutinį išvirsiu. Ir pamušk (paskersk), ir pagatavyk, nesa anys ant pietumis su manimi valgys. Kiaulė paskerstà, širdis išimta, bėga keliu žviegdama. Kiaulę pasisker̃sti. Pasìskerdžiau paršiuką ir mėsos nekaštavojau. Pasìskerdžiau meitelėlį, susikviečiau kaimynėlius. Skersk daglus paršus, pasiskersk nutukusią kiaulę. Iš kur čia bus šlapias tvartas, ka penimis jau seniai pasìskerdė (paskerstas) .

2. nužudyti: Tu čia dabar pasirodei, jug tavi pasker̃s tujau vokyčiai. Ir anys paskerdė (pagadino) vaikus.

3. suvalgyti, suėsti: Šiandieną mes viską paskerdėm (viską po gabaliuką suėdėm) .
pérskersti. pusiauskarda girnomis permalti: Párskersk miežius kruopams, t. y. pusiauskarda grūdus parleisk par girnas. Párskerdėm malūne dirses, įdėjom bulvių ir kepėm duoną.
prasker̃sti, prasker̃džia, pràskerdė.

1. prapjauti, praskrosti: Norime gyventi net ir praskersta krūtine, net ir nežengiančiom kojom.

2. padaryti įskilimą, plyšį: Jei kana kados perkūnija praskerd žemę, gal lasyti kaipo dovenas dievų auksą, kurį tenai atkasa.
prisker̃sti, prisker̃džia, prìskerdė. pribaigti skerdžiant: Dėl intensyvios achinokokų invazijos gyvuliai nugaišta arba juos tenka priskersti.
razsker̃sti, razsker̃džia, ràzskerdė.

1. pribaigti skerdžiant.

2. supjaustyti, perpjauti: Ràzskerdi mėsą kaip kam reikia kokiais plostais (gabalais) .
susker̃sti, susker̃džia (sùskerdžia), sùskerdė. paskersti (tam tikrą skaičių kiaulių): Kiek turim [kiaulių],
sùskerdžiam.
užsker̃sti, užsker̃džia (ùžskerdžia), ùžskerdė. paskersti (kiaulę): Meičiùką ažùskerdė. Ažsker̃dę kiaulę, ima šiaudų kūlius du ar tris. Tai ką valgyt, kai ažuskersì. Žùskerdė jų kiaulę, lašinius paėmė ir žarnas išleidė. Žùskerdžia, pasūdžia, kol suvalgo, ir būna [mėsos]. Kap užsker̃sta paršą – mėgstam mėsą. Užsìskerdė meitėlį žiemą.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>sker̃sti, </b>sker̃džia (-ta), sker̃dė (-o). <br/>1. <span class="explanation">pjauti (ppr. kiaulę): </span> Jis šįryt sker̃dė penėtą meitelį. Karves gi pjauna, o sker̃džia kiaules. Sker̃sma kiaulę – prašom ant skerstuvių. Sker̃džia meitelį: krūtinėn dūrė peiliu i razskerdė. Sker̃ste šiemet savo meitelį ar ne? Apsirgo tas paršas; kas padarytie, ar sker̃st, ar tegaištie sau. Da kap tada buvo: sker̃sdavo, tai darydavo talką. Pasgeląsk sker̃džiamą peilį – eisim kiaulės sker̃st. Ineinu vis tvartan – nėr te do kas sker̃džia, ir gana <span class="explanation"> (mažas paršiukas) </span>. Pamačlyvai rankai duoda kirpt mergaitėms plaukus, tokį žmogų vadina skerst kiaules. Jeigu per jauną kiaulę skerdžia, tai mėsa pagenda. Kiauliui sker̃st laukia pilnaties. Šventė varnoms, kai sodyboje skerdžiamas meitėlis. Kur mėsos valgo, pats turėtų ir pjauti bei skersti. Taigi nečėdykim mušt, pjaut ir sker̃st savo valgį. Tatai yra aštuoni stalai visų, ant kurių buvo mušama, skerdžiama. Kai kiaulę sker̃džia, ji paršų nežiūri. Nesigraudink (nenusimink), kūdą skerdęs – puode išbrinks. Garsiai žviegia, kaip kiaulė skerdžiama. Nerėk kaip sker̃džiamas. Nepasisekė – nepasisekė, al' kamgi reikia rėkt lygiai skerdžiamái. Alkiui pilvą tebemaudžiant, imi žviegti kaip skerdžiamas. <br/><b>skerstinaĩ</b>. Paaugina biškį ir sker̃džiasi. <span class="explanation">skrosti: </span> Kai nuskutam šiaurį <span class="explanation"> (nešvarumus), </span> reikia sker̃stie. <span class="explanation">pjauti (peles): </span> Šuo su kate pradė [jo] baisiai skersti tas žiurkes. <br/>2. <span class="explanation">žudyti (žmones): </span> Buržuazija siunčia į karo laukus darbininkų ir valstiečių jaunimą skerst tokių pat darbininkų ir valstiečių. Margis su stiprybe liūto sker̃dė priešus. Dabar kiteip sker̃džias, o tada tai gi mat peiliais badės. <br/>3. <span class="explanation">sužeisti. </span> <br/>4. <span class="explanation">dantimis draskyti</span>. <br/>5. <span class="explanation">pusiauskarda malti; plėšti lukštą: </span> Grikiai reikia sker̃sti. Aš skerdžiu, t. y. malu grūdus, girnas pakėlęs, pusiauskarda, kruopus dirbant. <br/><b>dasker̃sti, </b>dasker̃džia, dàskerdė. <span class="explanation">padaryti galą gaištančiam, pribaigti peilio dūriu: </span> Dàskerdėm kiaulę. <br/><b>įsker̃sti, </b>įsker̃džia, į̃skerdė. <span class="explanation">dantimis įkirsti, įkąsti: </span> Šernas su spindančiomis iltimis įskerdė jam. į sketerą. <br/><b>išsker̃sti, </b>išsker̃džia, ìšskerdė. <br/>1. <span class="explanation">visus išpjauti (ppr. kiaules): </span> Aš jau ìšskerdžiau visus paršus. <br/>2. <span class="explanation">išžudyti: </span> Kelių tūkstančių žmonių minia artėjo grasindama, kad, išskerdusi iš dvarininkų sudarytą valdžią, įvesianti savo valdžią. Išsiskersti nesunku – ne tiek daug mūsų. <br/>3. <span class="explanation">kandžiojant išgalabyti, sudraskyti: </span> Vilkai viso sodžiaus kiaules ìšskerdė. <br/><b>nusker̃sti, </b>nusker̃džia, nùskerdė. <br/>1. paskersti 1. <br/>2. <span class="explanation">užmušti, nužudyti (ppr. smūgiu): </span> Arklys jį nùskerdė negyvai. Vanagas vištą nuskerdė. <br/>3. <span class="explanation">pusiauskarda sumalti; nuplėšti lukštą: </span> Miežius ant kruopų nuskerdžiau, t. y. pusiauskarda parleidžiau par girnas. Grikus reik nuskersti, sėlenas nusijoti ir tada malti: sukela girnas ir nuskerda grikus. [Grūdai] sušerami, užuot juos pirmiaus stambiai sumalus (numalus arba nuskerdus). <br/>4. <span class="explanation">nubraukti, nubrozdinti: </span> Arklys nùskerdė koją su posnaga, t. y. nugrendė. Jis nùskerdė šoną morko, su basliu kasant. <br/><b>pasker̃sti, </b>pasker̃džia (pàskerdžia), pàskerdė. <br/>1. <span class="explanation">papjauti (ppr. kiaulę): </span> Jie jau pàskerdė savo kiaulį. Mūsim viso yra: pàskerdžia paršą, ir visko būma. Vieną paršelį rudenį paskersiù, tai bus ko valgyt. Aš pàskerdžiau kiaulę ir karvę papjoviau. Kad sulauksiu paršiukus, pasker̃sim, ir bus mėsytės. Šitą paskerstáu – šilta, pages greitai. Suspenėta kiaulis kai namas – pàskerdė. Paskerdžia meitelaitį ir suvalgo. Kai tą paršelį paskersiu, riebų mutinį išvirsiu. Ir pamušk (paskersk), ir pagatavyk, nesa anys ant pietumis su manimi valgys. Kiaulė paskerstà, širdis išimta, bėga keliu žviegdama. Kiaulę pasisker̃sti. Pasìskerdžiau paršiuką ir mėsos nekaštavojau. Pasìskerdžiau meitelėlį, susikviečiau kaimynėlius. Skersk daglus paršus, pasiskersk nutukusią kiaulę. Iš kur čia bus šlapias tvartas, ka penimis jau seniai pasìskerdė <span class="explanation"> (paskerstas) </span>. <br/>2. <span class="explanation">nužudyti: </span> Tu čia dabar pasirodei, jug tavi pasker̃s tujau vokyčiai. Ir anys paskerdė (pagadino) vaikus. <br/>3. <span class="explanation">suvalgyti, suėsti: </span> Šiandieną mes viską paskerdėm <span class="explanation"> (viską po gabaliuką suėdėm) </span>. <br/><b>pérskersti</b>. <span class="explanation">pusiauskarda girnomis permalti: </span> Párskersk miežius kruopams, t. y. pusiauskarda grūdus parleisk par girnas. Párskerdėm malūne dirses, įdėjom bulvių ir kepėm duoną. <br/><b>prasker̃sti, </b>prasker̃džia, pràskerdė. <br/>1. <span class="explanation">prapjauti, praskrosti: </span> Norime gyventi net ir praskersta krūtine, net ir nežengiančiom kojom. <br/>2. <span class="explanation">padaryti įskilimą, plyšį: </span> Jei kana kados perkūnija praskerd žemę, gal lasyti kaipo dovenas dievų auksą, kurį tenai atkasa. <br/><b>prisker̃sti, </b>prisker̃džia, prìskerdė. <span class="explanation">pribaigti skerdžiant: </span> Dėl intensyvios achinokokų invazijos gyvuliai nugaišta arba juos tenka priskersti. <br/><b>razsker̃sti, </b>razsker̃džia, ràzskerdė. <br/>1. <span class="explanation">pribaigti skerdžiant. </span> <br/>2. <span class="explanation">supjaustyti, perpjauti: </span> Ràzskerdi mėsą kaip kam reikia kokiais plostais <span class="explanation"> (gabalais) </span>. <br/><b>susker̃sti, </b>susker̃džia (sùskerdžia), sùskerdė. <span class="explanation">paskersti (tam tikrą skaičių kiaulių): </span> Kiek turim [kiaulių], sùskerdžiam. <br/><b>užsker̃sti, </b>užsker̃džia (ùžskerdžia), ùžskerdė. <span class="explanation">paskersti (kiaulę): </span> Meičiùką ažùskerdė. Ažsker̃dę kiaulę, ima šiaudų kūlius du ar tris. Tai ką valgyt, kai ažuskersì. Žùskerdė jų kiaulę, lašinius paėmė ir žarnas išleidė. Žùskerdžia, pasūdžia, kol suvalgo, ir būna [mėsos]. Kap užsker̃sta paršą – mėgstam mėsą. Užsìskerdė meitėlį žiemą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.