užskandinti

skandìnti (-ýti), -ìna, -ìno. skęsti.

1. daryti, kad skęstų, nugrimztų: Viesulas laivus skandìno jūroje. Žiedelį skandino, vainiką trotino. Gelbėkis, mergele, skandyk žalią rūtelę. Eisiu, gersiu ir skandinsiu skaisčiojoj taurelėj savo vargus, savo bėdas, sunkius rūpesnėlius. Mėgdavęs vargus sielvartus skandinti stiklelyje. Ponas degtinėj skandina visą parapiją. Čia bėgam mūsų skandinti piktybes. Skandìnti (bėdose). Kur vaiką skandìnsi tokiūse pliumpiūse [drabužiuose] ! daryti neryškų, nebematomą, stelbti: Nenešiok šitos skarelės, ji veidą skandìna. Man šita apikaklė per didelė, mane skandìna.

2. gramzdinti, kad nuskęstų, prigertų: Kam tu skandinì arklį? Seredos rytą teip anksti tėvas dukrelę mokino, in dunojėlį skandino. Žiūriu, skęsta bernelis ir jo bėras žirgelis. – Gelbėkis, berneli, skandin bėrą žirgelį. Ne taip skandina vanduo, kaip vilnis. Pats skęsta ir kitą skandina. Pirmutinius šuniukus visada skandina. Lėkė skandìntis Nevėžy. Kad anie, matai, kajin (kažin) ką galvo [ja],
skandìnas, karas. Žmonės tvirtai tiki, kad kregždės rudenį skandinasi ežere. Bėga kaip kiškis balon skandytis.

3. semti, tvindyti: Nemuno vaga užsikimšo ledais ir skandìna mūsų kaimą. Ir moteriškė vėl pasilenkė ant stalo ir skandino ašarose akis.

4. bloga daryti, kenkti, žlugdyti: Bet savo tėvynės atsižadėti ir ją skandinti tai jau prakeiktas darbas. Nereikia kito skandýt. Skandìnt žmogaus aš nenoriu. Ka žmonys susipyksta, kitas kitą i skandìna. Jis tikrus savo kaimynus skandìna. Geras vardas žmogų dabina, blogas – skandina. Darbas dabina, darbas ir skandina. Vargas neskandìna. Aš tavi skęstantį pagelbėjau, tu mani skandini. Arielka – ne vanduo: skandina žmogų kaip kūlis.

5. smerkti, kaltinti: O skandina jį Dievo žodis. Neturim tuojaus žmogų, kursai nusidėjo, sūdyti alba pražudyti, jį skandinti alba velinui paduoti. pražudyti: Ne atejo skandytų dūšias, bet idant išganytų. [Velnias] piktybėsp mus savo verčia, dūšią ir kūną skandina. Kuris per geidulius kliedėjime skandinasi.
apskandìnti. apsemti, aptvindyti: Ta (tai) vandenys apskandìna numus, ta žemė dreba. Vakarykščioji audra apskandino kaimus ir apsėtus laukus. O ir ištiko šiaurusis vėjelis, o ir apskandìno juodąjį laivelį.
įskandìnti. panardinti, įgramzdinti: Svoris turi būti atitinkamo dydžio, kad galėtų įskandinti plūdę.
išskandìnti.

1. visus nugramzdinti: Kiti į Šaltuoną išskandìno tus stotkus (indus) .

2. visus prigirdyti: Daugybes verpetūse Pripečiaus ir Dniepro išskandino. Jei surinktum [žmonių ašaras],
aptvendintum žemę, išskandintum visos žemės gyvį. Ak jūs, motinos, kam jūs auginot, kad mažutelius neišskandinot. Geresnig jiemus tad, idant juos iškartų, ižskandintų arba sudegintų.
nuskandìnti.

1. nugramzdinti, panarinti: Dažnos rudens audros trukdė gaudyti silkes, nuskandino nemaža tinklų. Išvežė tą žemę, į jūrą nuskandìno. Suvytinai, sudžiovinai, ežerėly nuskandinai rūtų vainikėlį. Linelius roviau, rankas mazgojau, nuskandinaũ žiedužėlį į marelių dugnužį. Nuskandinu, nugramzdinu. [Geiduliai] nuskandin žmogų į prapuolimą ir pražudymą.

2. prigirdyti: Katės nei kuolu nenudobsi, tik jei nuskandýsi ar gyvą žemėn užkasi. Ėmęs tas vokytys įvaręs į dumblą, nuskandìnęs tą arklį. Dėl ko mane mažą gražiai auginai, jūriose mariose nenuskandinai? Tam būtų geresni, idant girnų akmuo ant jo kaklo būtų užkabintas ir nuskandintas būtų gilybėje marių. Farao liepia nuskandyt visus bernelius. Kad galėtų, [v] andens šaukšte nuskandìntų (labai nekenčia, norėtų pakenkti) . Turiu kaimynus, kurie mane šaukšte vandens nuskandintų. Ne tiek upės nuskandina, kiek upeliai. Trylika jaunų nužuvo šimetą: kitas pasikorė, kitas pasipjovė, kitas nusìskandino. Kap kregždė rudenį nusiskandino ežere. Ir pats nusiskandìnsi, žiedelio neišgriebsi. Jei gerai būsu – nė nesiskųsu, o kaip matysu – nusiskandinsu.

3. aptvindyti: Tavo lankos aptvinusios (nuskandintos).

4. sugadinti, per daug nutašant: Šitas medis nuskandýtas, jo beveik nematyt. Medį per daug ištašė ir nuskandìno.
paskandìnti.

1. nugramzdinti, panarinti: Porą savaičių nešiojo juos nerami jūra, kiekvieną akimirką grasindama paskandinti šaltose bangose. Pieną įmerkus buvau, o tie velniai paskandino. O ta merga jau savo viedrą paskandinusi šulinyje, todel kad pasaitas buvo nusmukęs. Paskandinaũ žiedužėlį, rankelių žėrūnėlį. | Atrandai, kas beaugs: trąšą tą visą paskandìnę [ardami] giliai. Kad aš jojau pas mergelę šiuom mintu keleliu, ir pamečiau, paskandinaũ plieno padkavėlę. Žydras akeles paskandino tolybėje. Einu pas kaimyną pasišnekėt, liūdesį paskandýt. O tu Jurgą per savo obuolmušius ašarose paskandinai. Tarptautinė kontrrevoliucija kraujuje paskandino Lietuvos liaudies revoliucinius iškovojimus. Gyvenimą paskandino skolose. Prisiek man dabar, kad manęs neapleisi ir dar didesnėn nepaskandinsi nelaimėn. Ne marios paskandina, bet vėjai. Bjaurisi jie teipogi tokiais, kurie dirbo, bet veikiai pailso ir pasiskandino užmiršimo vilnyse.

2. prigirdyti: Paskandinaĩ bernelį už aukselio žiedelį. Geriau, kad akmuo būtų už kaklo užkabytas i jūros gilume paskandýtas. Reikė nunešti, reikė įmesti, gilios marytėlės paskandint. Karčemoje paskandino (pragėrė) bėrąją ir palšmargę. Abu labu tokiu: kad primanytų, vienas antrą vandens šaukšte paskandintų (labai nekenčia, norėtų pakenkti) . Primanius šaukšte paskandytų. Aš pasiskandìnčiau, negu savo merguželę atgal sugrąžinčiau. Kaip tiksis bėda, pasiskandìnsiu. Kits pasikaria, pasiskandina, peiliu nusiduria.

3. užlieti, aptvindyti: Dėl to ir griovį aš kasu, ka vanduo mūsų nepaskandiñt. Kepino, dirbos, dabar lyna – paskandìns. Šyšte nepaskandìna [šieno],
ale jūra netoli. Ir paskandinęs buvo visą svietą vandeniu.

4. labai pakenkti, sužlugdyti: Taip tėvai paskandìna vaikus tuo savo pataikavimu nežmonišku. Jis jau toks yr, galia bet kokį žmogų paskandìnt. Ant penkių šimtų metų mumis paskandinaĩ. Jūs norite, kad aš paskandinčiau kitus, gelbėdamas save ir Mildą? Nenusimink tada, jei esi ubagas, elgeta, pavargėlis – tat tavęs nepaskandins.

5. pasmerkti: O kas neintikės, bus paskandintas. Žinok, jogei aš esmu paskandinta į amžiną prapultį. Ant amžio pražudyti ir paskandinti turėtumbim būti. Drin mūsų, pavargėlių ir nusidėjusių paskandintųjų̃, nužengė. Ižduomi ant mirties, paskandinu. Sukčius ir užmušėjus paskandins amžinai. Mokslą jo kaipo bedievišką paskandino. Jautis nepaskandýs, lydeka neišganys.
praskandìnti; .

1. paskandinti
1. Griekus praskandinai gilybėje jūrių. Gyvenimą praskandìno skolose.

2. paskandinti 4: Jis tave praskandins ant amžių amžinųjų. Griekai kankys mane didei, norės pramiskandinti.

3. paskandinti 5: Mane, pražuvusį ir praskandintą žmogų, atpirko ir išieškojo. Jaučia tad gerai praskandintíeji pragare.
suskandìnti. visus prigirdyti: Kad būtų galėjusi, šaukšte [vandens] visus mumis būtų suskandìnusi.
užskandìnti. aptvindyti, užlieti: Dėl ko ans pirmas svietas, vandenim būdamas užskandintas, prapuolė.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'uzskandinti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x