užsižėbti

žė̃bti, -ia (-ti), -ė. žė́bti.

1. žėbėti 1: Žėbmi (žėbmì) žirnius. Arklys avižas žėbia. Perdien žemę žė̃bia [vaikas]. Kniūpsčias puolė – žemę žėbė. And pilvo tavo vaikščiosi ir dulkes žėbsi per visas dienas gyvatos tavo [žalty]. Žė̃b’, šikine, [v] andenį ir aš žėbiù.

2. labai norėti įsigyti, gvieštis, gobėtis: Kad jiej žė̃bia be sąžinės. Tiek jau žė̃bės in tą turtą, o visa liko. Kožnas tik sau kišeniun žė̃biasi.
abrãką žė̃bti. žaisti tokį žaidimą.
apžė̃bti, -ia, àpžėbė. susigrobti, pasisavinti: Primanę visų žmonių žemę apžė̃btų.
išsižė̃bti, -ia, išsìžėbė išsižioti, išsiviepti: Ko čia spoksai išsižė̃bęs.
pažė̃bti, -ia, pàžėbė. susigrobti, pasisavinti: Seserį išvarė, o pats ir jos dalį pàžėbė.
prižė̃bti, -ia, prìžėbė. prižėbėti:

1. Vaikas prižėbė pilną burną smėlio ir rėkia. Kiaulė net stena, kap prižė́bė. Užšoko oželis ant girnų, prižė́bė miltelių smulkiųjų. Vaikai prisìžėbė pilnas lūpas bevalgydami cukrų.

2. Vilkas prìžėbė pilnus nasrus purvyno ir purkšt arkliui akysna. Prisižė̃bia sniego kaliošai ir lieka.

3. prižėbėti 4: Gana tau, jau gerai prižėbei svetimo. Prižėbei tu mano vargo gana ik valiai. Prisižėbė pinigų.
sužė̃bti, -ia, sùžėbė

1. sužėbėti
1. Nebėr ko besužė́bti nė ponams miestūse. Sužėbei visą cukrų. Senam žmogui be dantų sunku sužėbt duonos pluta.

2. sužėbėti 4: Tu tik vienas nori viską sužė́bti, o kitam nieko. Nerėpnesni neiškentę tą ežią perardavo, kad daugiau lauko sužėbt.
užsižė̃bti, -ia, užsìžėbė. aprėpti: Jiej vieni viską užsižė̃bę turi.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>žė̃bti, </b>-ia (-ti), -ė. žė́bti. <br/>1. žėbėti 1: Žėbmi (žėbmì) žirnius. Arklys avižas žėbia. Perdien žemę žė̃bia [vaikas]. Kniūpsčias puolė – žemę žėbė. And pilvo tavo vaikščiosi ir dulkes žėbsi per visas dienas gyvatos tavo [žalty]. Žė̃b’, šikine, [v] andenį ir aš žėbiù. <br/>2. <span class="explanation">labai norėti įsigyti, gvieštis, gobėtis: </span> Kad jiej žė̃bia be sąžinės. Tiek jau žė̃bės in tą turtą, o visa liko. Kožnas tik sau kišeniun žė̃biasi. <br/><b> abrãką žė̃bti</b>. <span class="explanation">žaisti tokį žaidimą. </span> <br/><b>apžė̃bti, </b>-ia, àpžėbė. <span class="explanation">susigrobti, pasisavinti: </span> </span> Primanę visų žmonių žemę apžė̃btų. <br/><b>išsižė̃bti, </b>-ia, išsìžėbė <span class="explanation">išsižioti, išsiviepti: </span> Ko čia spoksai išsižė̃bęs. <br/><b>pažė̃bti, </b>-ia, pàžėbė. <span class="explanation">susigrobti, pasisavinti: </span> </span> Seserį išvarė, o pats ir jos dalį pàžėbė. <br/><b>prižė̃bti, </b>-ia, prìžėbė. prižėbėti: <br/>1. Vaikas prižėbė pilną burną smėlio ir rėkia. Kiaulė net stena, kap prižė́bė. Užšoko oželis ant girnų, prižė́bė miltelių smulkiųjų. Vaikai prisìžėbė pilnas lūpas bevalgydami cukrų. <br/>2. Vilkas prìžėbė pilnus nasrus purvyno ir purkšt arkliui akysna. Prisižė̃bia sniego kaliošai ir lieka. <br/>3. prižėbėti 4: Gana tau, jau gerai prižėbei svetimo. Prižėbei tu mano vargo gana ik valiai. Prisižėbė pinigų. <br/><b>sužė̃bti, </b>-ia, sùžėbė<br/>1. sužėbėti 1. Nebėr ko besužė́bti nė ponams miestūse. Sužėbei visą cukrų. Senam žmogui be dantų sunku sužėbt duonos pluta. <br/>2. sužėbėti 4: Tu tik vienas nori viską sužė́bti, o kitam nieko. Nerėpnesni neiškentę tą ežią perardavo, kad daugiau lauko sužėbt. <br/><b>užsižė̃bti, </b>-ia, užsìžėbė. <span class="explanation">aprėpti: </span> Jiej vieni viską užsižė̃bę turi.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.