užsergėti

sérgėti, -i (-ia. -a. -ti. -sti. -sta. -ėja), -ėjo. sergė́ti.

1. ginti nuo pavojų, saugoti, prižiūrėti: Palikom namus sérgėti, ė jo uogaut išeita! Trečią dieną išėjo sergėti [pievos] abu vyresnieji. Kareiviai sérgėjo rubežių. Vaikas sérgti žąsis nuo avižų. Naktim [būdavo] prie galvijais, sérgėjo. Senis visada sodą sérgsti – nė nebandyk lįsti. Sérgsti kap savo akį. Sérgėdavo senovė [je] tą sergančią nuo tų laumių. Ta motriška vaikus sérgsta. Skarbus sérgėt tur, penkias liktis užsidegęs. Kaip kokį žemčiūgą mane sergti, gano. Sergėk mane, kad sergėsi, duok man valgyt ir gerti. Jo ranka kas valanda mus nuog pragaišties sergsta. Mane rado panaktiniai, kurie sergi miestą. Dievuli, sérgėk mane nuo smerties. Sergėk mus nuo nusiminimo. Teikis mane sergėt nuog smūtko. Tešlovin mumus ponas Dievas ir teserg mūsų. Ir sėdėjo tenai, sergėdami jį. Kad stipras šarvinykas sergti namų savo, pakajuj yra turtai jo. Tas ją. sergt. Liepk sérgėt grabą net ik trečiai dienai. Eš vėl ganysiu ir sergėsiu tavo avis. Tu, Viešpatie, … sergėsi jį nuogi giminės tos ant amžio. Pone Dieve, sergėjęs sergėk nu tokių laikų!. Ans vis sérgėjos vagių. Sergėkis, kad nesusirgtumi. Sergė́kis, kad tik nepaaštrėtų liga. Vyras atsikėlęs pasekė paskui ją. iš tolo, sergėdamasis, kad ji nepamatytų. Jau sergėkis, su tokiu nedraugauk. Aš tau pasakau, kad tu sergėtais. prižiūrėti, kad neišeitų, neištrūktų: Besergint ištrūko vagis. Ans sergi vagį ir akimis leidžia, kur jis eina. Paleido sergimus kalinius. budėti (prie mirusiojo): Du atliko numirėlio sergėtų.

2. stengtis išlaikyti, neleisti išnykti: Tad vėl tu nori griaut, kas šventa mums, ką sergėt norim galiomis visoms. Moterys gryčiose audžia, verpia, siuva, židinyje ugnį sergsti.

3. susilaikyti nuo ko, vengti ko netinkamo: Aš sérgiuos važiuoti ten. Visų tokių žodžių reikia sérgėties. Kurgi tu joji? – paklausė nelinksmas Bartnykas, sergėdamasis vienok drausti brolį. Mokė nu pikto darbo sergėtise. Pagirtas toks vyras kiekvienas, kurs sergtis piktų visas dienas. Sergėkis peržengti valios ir įsakymo pono Dievo. Ir sergtis kožno daikto pikčiausio. Sergėsiegi tada to su rūpesčia. Reikia sergėtis apsėdimo nuog velino. Sergėkias, idant su Jakūbu nekalbėtumbei tiktai prieteliškai. Kodrin šito kelio plataus nesérgamės, kuriuo taip daug žmonių be paliaubos eit ing pragarą? Visi turime sergė́tis visokio papiktinimo. Idant … sergė́tumbimės neižkenčiamųjų kančių pragaro. Sergmies kožnos piktybės. Sergėkias, ir Dievas tavęs neprastos.

4. stebėti, sekti, budėti: Jis pasiėmė žirnių į kišenę, įlipo į medį, ir sergėja. Parnakt prie karvėm sérgėjo Pranas. Norėdamas sugauti vagį, liepė savo sūnams sergėti sodną panakčiuo kožnam. O advernykai …, kurie sergėjo sargybą bromose, buvo šimtas. O piemenes buvo tojeg šalyje budri ir sérgą sargybas nakties ant kaimenės savos.

5. tykoti: Tas ponas pastatė porą vyrų pas tvarto duris, o porą tvarte pastatė su kuolais sergėt. Šitą naktį sergėkiat vartuosu. Taipajeg sergėjo jo pas vartus dieną ir naktį, idant jį užmuštų. laukti progos: Apsitaisiau ir sérgstu išlėkti.

6. vykdyti, laikytis: Dievo bijokis ir sérgėk prisakymus jo. Jie sérgt įstatymų tavųjų. Mane myli ir sergti prisakymą mano. Tavo tikrai sergti žodžius. Togdėl vis, ką jumus tarys, idant sergėtumbite: sergėkite (to) ir darykite (tai). Ir labai pagirti, kurie klauso žodžio Dievo ir sérgt jį. Mane myl ir sergti prisakymus mano. Tokie žmones sérgtis mokslo v. Christaus.

7. patarti, ko nedaryti, perspėti: Ana mane sérgėj [o],
kad neik.
akìs sérgėti vengti žiūrėti į ką nederama: Pridera sergėt akis ir vangstyt kitų priepuolių.
liežùvio (lū́pas; .
) sérgėti vengti plepėti: Nes kas sergai lūpas savo, didžiai išmintingas yra. Ant galo visų sąnarių saugoja, idant netaptų ružėmis neteisybės, o ypačiai liežuvio sergti.
sérgėk Diẽve (Viẽšpatie) . Sérgėk Diẽve nuo tokių žmonių ir kalbų! Oras tai Diẽve sérgėk – dangus su žeme maišos! Diẽve sérgėk, jei karas, viskas žūtų! Sérgėk Diẽve nuog tokio gyvenimo! Ir tu, Dieve sergėk, neprasitark niekam, kad mudu šnekėjom. Sergėk Viešpatie, kaip aš jo bijau sustiktie!
sérgėk ir gélbėk. Taip daba sviete destas – sergė́k ir gelbė́k, kas destas!
apsérgėti.

1. apsaugoti, apginti, pasirūpinti: Tau rods gerai, kad aš tave apsérgėjau nuo prapulties. Pats aniolas sargas muni apsérgėjo. Reikia apsergėti nuo džiovos dar sveikus. O kam tie zalnieriai? voi, voi, voi, tėviškę apsergėti, doi, doi, doi. Tų namų durys labai rūpestingai užrakintos ir apsergėtos buvo. Graban indėtas, sargais jį apsergėjo. Ir anys nueję davė apsergėti grabą sargais. Nuog visa pikta apsergt ir apsaugo. Tokiai ligai svetimoj žemėj siaučiant, savo rubežius apsisergt.

2. apdrausti: Brangiau apsergėsi – didesnį atlyginimą gausi. Kad laiškas kartais nepradingtų, galima jį apsergėti.
apsérgėk Diẽve (Põndieve, Viẽšpatie) . Apsérgėk Diẽve, aš to nedariau! Tokiu nušašimu, nubėrimu apsérgėk Põndieve! Apsérgėk Viẽšpatie nu tokios ligos!
atsérgėti. apsaugoti, išgelbėti: Aš atsérgėjau tave nuo mirties. Kareiviai prašė generolo, kad jis karalių atsergėtų. Atsisergėjau visų šalelių.
atsérgėk Diẽve. Teip supyko, kad atsérgėk Diẽve!
išsérgėti.

1. išlaikyti nepaliestą, išsaugoti: Viską gerai išsergėjot, n'ale kam kalvę sugriovėt? Vienas Dievas išsérgėjo [nuo žuvimo]. Idant mus nu grieko išsergėtų.

2. baigti sergėti: Kai tai įvyks, nebereikės nei piliakalniui čia stirksoti: jis sugrius, subyrės, nes bus savo sargybą jau išsergėjęs.

3. išvengti, išsisaugoti: Karalius klausia, a negal išsisérgėt tos mirties. Žinojo, kada jam ateina nelaimė, ir mokėjo visad išsisergėt nuog jos. Visų ižsisergėt nuodėmių. Reikia, idant mokėtum išsisergėti Dievo rūstybės.
nusérgėti.

1. saugant, sekant pastebėti, nusaugoti: Paskiau aš nusérgėjau, kur anos eita žirnių paskabyti. Ano turtą liuob visumet išvogs, ir nė kokie sargai negalėjo nusergėti. Ans nuserg, kaip mes valgome, ir atein valgyti. Visi trys jį sergėdami nenusergėsim.

2. apsisaugoti, išvengti: Galėtų nusisergėt ir gerai daryt. Bataig jų pigai nusisergėste, po darbamus jų juos gi pažinsit. Argi gal žmogus kožno nusisergėti grieko?
pasérgėti.

1. pasaugoti, pagloboti: Pasérgėk šituos vaikus, kad ko nepridarytų. Važiuoč, ale nėr kam namai pasérgi. Pasérgėk, ka drobužis nesudulkėtų. Ka anõs, tai baisiai pasérgsta, o kito [žmogaus] – e…. Tvenkiniuose auginamas žuvis galima tinkamai prižiūrėti, pasergėti nuo stichinių gamtos nelaimių. Grabą pasergėti. Pasisérgėk, ka kas nepamatytų. Nuo tos ligos reikia kiekvienam pasisergėti. Reikia tik dabar pasisergėti, kol pirmas karštumas praeis. Būk pasisergstąs visūse darbūse tavo ir apsiejime su žmonėmis. Apveizdėkimės, pasergėkimės ir klausykime rodos to, kurisai pirma nori būt tarpinyku mūsų.

2. pasekti, patykoti: Aš pasérgėjau, ką ji daro. Pasérgėk ir pertrauk botagu. Pasérgėjo poną einant mišku, pykšt ir paguldė.

3. pastebėti: Eik greičiau, kad nepasérgėtų. Aš jau seniai pasérgėjau, kad iš mūsų sodno obuliai dingsta. Vos pažiūrėjęs, pasergėjo klaidą padaręs. Eina jie taip iš palengvo, kad tik tik galima tat pasergėti. Akylas žmogus, iš šalies žiūrėdamas, galėjo daug pasergėti ir skirtumų tarp Rimo ir Nerimo. Vilkas, pasergėjęs, kad jau motina ožkučių išėjo, atėjęs pas dureles. Prapuolė žmogui nakties būvy gražus arklys. Ūkinykas, spėriai pasergėjęs, skubėjo ieškoti. Ji nepasergėjo, kad nu žiburio kibirkštis buvo nupuolusi. Antrame greitai pasergst puikybę, o saviep niekumet.
nepasérgėtai. Pinigai nepasergėtai dyla po kožnam mėnesiui.
nepasérgėtinai.
nepasérgiamai. Kasininkas nepasergiamai tuštino kasą.
nepasérgstamai. Tankus miškas tarp mumis ir tarp anais taip mus užslėpė, jog galėjome prie jų nepasergstamai prisiartinti. Nė sergėte nepasisergėjome, kaip eldija antsivarė ant seklos.

4. perspėti, nurodyti: Bet jau iš anksto pasergiu, kad kiekvienas saugotųs kalbos garsus kraipyti, darkyti. Viešpatis, kiekvieną pasergėdamas, bylo: išeikite iž vidurio Babilono.

5. paaiškinti, pridurti: Koleros! tartum tie rubliai mums yra iškasami iš purvyno! – užkeikusi pasergėjo Bernotienė.

6. pasistengti: Paskui nebepasisergėjau pririšties, ir nutrūko tas mano šniūras.
pérsergėti. persérgėti. pársergėti;

1. apsaugoti, apginti: Būtau pérsergėjus, jei regėjus, nuo šunio. Ans parsiserg, kad neužlietum su diržu par nugarą, bėg šalin.

2. tam tikrą laiką sergėti, prižiūrėti: Visą naktį ligonį parsergėjo.

3. perspėti, pamokyti: Aš tave pársergiu, kad tu nedarytum bloga, saugotumeis bėdos. Tegu ši maža bausmė tave pérsergi! Jį pérsergėjo seniai, bet jis tų žodžių nepaklausė. Pársergėk nu blogo, kad neklauso! Parsergė́k tu savo Aniutę, ka ji nesusidėt su tuo bernioku. Aš mat nepersergėjau, i išvažiavo be palieto. Kad nepérsergėjęs, būt papuolęs po medžiu. Nelįsk, anūkėli, kaminan, nežiūrėk į viršų, – akutes užsikrėsi, plaukučius nusvilsi, – persergsti jį senelė. Matai, aš sugrįžęs gal nespėsiu persergėti ir tave, ir kitus draugus, čion paliekamus. Parsergu čionai netikėti, idant kas galėtų savo bites užsiųsti ant kito bičių. Da persergiu jus, kad tų diegų, ant kurių mažos ir apvalios auga spurgos, suvisu nenaikintumėte. Parsergėtas nu dievobaimingų žmonių, išspruko iš vyskupystės ir pasislėpė Kėdainiūse. Parsergu vienok tame daikte kožną vieną. Jai pasipainiojo kalaitė, kuri viską buvo mačius, ir persergėjo ją. Nuog Dievo persergiamas est, kad nopsieitų su juo kiteip, liš prieteliškai. Persergėjo juos per anielą savo, idant nesugrįžtų jop. Tave visur žodis Dievo parsérgt, idant sergėtumbeis tų pranarių žmonių.
prasérgėti.

1. tam tikrą laiką išbūti sergint: Visą naktį prasérgėjau, vagių belaukdamas.

2. sergint prarasti, pražiopsoti, neišsaugoti: Prasérgėjau vištą beganydamas. Prasérgėjau arklį.

3. perspėti, pamokyti: Prasérgėk jį, kad neeitų ten. Numano smakas, kad tas žirgas jį prasergsti. Idant prasergėtų žmones apie atejimą Viešpaties. Tataig jus ik metu prasergmi.
prisérgėti. prižiūrėti, globoti: Jumus pareitisi … silpnuosius prisergėti. Mūs vaikai kitaipos prisérgstimi.
susérgėti. saugant išaiškinti, susekti: „Žinai ką, mano duktė padyko, eina naktimis pas jaunikius, sako, o sargai stovi – nesugauna“. Sako: „Aš susergėsiu“.
užsérgėti.

1. pastebėti: Neužsérgėjau, kokia ten moteris kalbėjo su tamista.

2. iš anksto numatyti, nusistatyti: [Kiekvieną žinią] paduodame užsisergėdami, dėl to visuomet pas mus randas vieta atšaukimui, pataisymui.

3. tam tikru įnašu laiduoti galimų nuostolių atlyginimą, apdrausti: Jisai išstatė dar gražesnius, ant dviejų gyvenimų namus, brangiai užsergėjo.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>sérgėti, </b>-i (-ia. -a. -ti. -sti. -sta. -ėja), -ėjo. sergė́ti. <br/>1. <span class="explanation">ginti nuo pavojų, saugoti, prižiūrėti: </span> Palikom namus sérgėti, ė jo uogaut išeita! Trečią dieną išėjo sergėti [pievos] abu vyresnieji. Kareiviai sérgėjo rubežių. Vaikas sérgti žąsis nuo avižų. Naktim [būdavo] prie galvijais, sérgėjo. Senis visada sodą sérgsti – nė nebandyk lįsti. Sérgsti kap savo akį. Sérgėdavo senovė [je] tą sergančią nuo tų laumių. Ta motriška vaikus sérgsta. Skarbus sérgėt tur, penkias liktis užsidegęs. Kaip kokį žemčiūgą mane sergti, gano. Sergėk mane, kad sergėsi, duok man valgyt ir gerti. Jo ranka kas valanda mus nuog pragaišties sergsta. Mane rado panaktiniai, kurie sergi miestą. Dievuli, sérgėk mane nuo smerties. Sergėk mus nuo nusiminimo. Teikis mane sergėt nuog smūtko. Tešlovin mumus ponas Dievas ir teserg mūsų. Ir sėdėjo tenai, sergėdami jį. Kad stipras šarvinykas sergti namų savo, pakajuj yra turtai jo. Tas ją. sergt. Liepk sérgėt grabą net ik trečiai dienai. Eš vėl ganysiu ir sergėsiu tavo avis. Tu, Viešpatie, … sergėsi jį nuogi giminės tos ant amžio. Pone Dieve, sergėjęs sergėk nu tokių laikų!. Ans vis sérgėjos vagių. Sergėkis, kad nesusirgtumi. Sergė́kis, kad tik nepaaštrėtų liga. Vyras atsikėlęs pasekė paskui ją. iš tolo, sergėdamasis, kad ji nepamatytų. Jau sergėkis, su tokiu nedraugauk. Aš tau pasakau, kad tu sergėtais. <span class="explanation">prižiūrėti, kad neišeitų, neištrūktų: </span> Besergint ištrūko vagis. Ans sergi vagį ir akimis leidžia, kur jis eina. Paleido sergimus kalinius. <span class="explanation">budėti (prie mirusiojo): </span> Du atliko numirėlio sergėtų. <br/>2. <span class="explanation">stengtis išlaikyti, neleisti išnykti: </span> Tad vėl tu nori griaut, kas šventa mums, ką sergėt norim galiomis visoms. Moterys gryčiose audžia, verpia, siuva, židinyje ugnį sergsti. <br/>3. <span class="explanation">susilaikyti nuo ko, vengti ko netinkamo: </span> Aš sérgiuos važiuoti ten. Visų tokių žodžių reikia sérgėties. Kurgi tu joji? – paklausė nelinksmas Bartnykas, sergėdamasis vienok drausti brolį. Mokė nu pikto darbo sergėtise. Pagirtas toks vyras kiekvienas, kurs sergtis piktų visas dienas. Sergėkis peržengti valios ir įsakymo pono Dievo. Ir sergtis kožno daikto pikčiausio. Sergėsiegi tada to su rūpesčia. Reikia sergėtis apsėdimo nuog velino. Sergėkias, idant su Jakūbu nekalbėtumbei tiktai prieteliškai. Kodrin šito kelio plataus nesérgamės, kuriuo taip daug žmonių be paliaubos eit ing pragarą? Visi turime sergė́tis visokio papiktinimo. Idant … sergė́tumbimės neižkenčiamųjų kančių pragaro. Sergmies kožnos piktybės. Sergėkias, ir Dievas tavęs neprastos. <br/>4. <span class="explanation">stebėti, sekti, budėti: </span> Jis pasiėmė žirnių į kišenę, įlipo į medį, ir sergėja. Parnakt prie karvėm sérgėjo Pranas. Norėdamas sugauti vagį, liepė savo sūnams sergėti sodną panakčiuo kožnam. O advernykai …, kurie sergėjo sargybą bromose, buvo šimtas. O piemenes buvo tojeg šalyje budri ir sérgą sargybas nakties ant kaimenės savos. <br/>5. <span class="explanation">tykoti: </span> Tas ponas pastatė porą vyrų pas tvarto duris, o porą tvarte pastatė su kuolais sergėt. Šitą naktį sergėkiat vartuosu. Taipajeg sergėjo jo pas vartus dieną ir naktį, idant jį užmuštų. <span class="explanation">laukti progos: </span> Apsitaisiau ir sérgstu išlėkti. <br/>6. <span class="explanation">vykdyti, laikytis: </span> Dievo bijokis ir sérgėk prisakymus jo. Jie sérgt įstatymų tavųjų. Mane myli ir sergti prisakymą mano. Tavo tikrai sergti žodžius. Togdėl vis, ką jumus tarys, idant sergėtumbite: sergėkite (to) ir darykite (tai). Ir labai pagirti, kurie klauso žodžio Dievo ir sérgt jį. Mane myl ir sergti prisakymus mano. Tokie žmones sérgtis mokslo v. Christaus. <br/>7. <span class="explanation">patarti, ko nedaryti, perspėti: </span> Ana mane sérgėj [o], kad neik. <br/><b> akìs sérgėti</b> <span class="explanation">vengti žiūrėti į ką nederama: </span> Pridera sergėt akis ir vangstyt kitų priepuolių. <br/><b>liežùvio (lū́pas; </b>. <br/><b>) sérgėti</b> <span class="explanation">vengti plepėti: </span> Nes kas sergai lūpas savo, didžiai išmintingas yra. Ant galo visų sąnarių saugoja, idant netaptų ružėmis neteisybės, o ypačiai liežuvio sergti. <br/><b>sérgėk Diẽve (Viẽšpatie) </b>. Sérgėk Diẽve nuo tokių žmonių ir kalbų! Oras tai Diẽve sérgėk – dangus su žeme maišos! Diẽve sérgėk, jei karas, viskas žūtų! Sérgėk Diẽve nuog tokio gyvenimo! Ir tu, Dieve sergėk, neprasitark niekam, kad mudu šnekėjom. Sergėk Viešpatie, kaip aš jo bijau sustiktie! <br/><b>sérgėk ir gélbėk</b>. Taip daba sviete destas – sergė́k ir gelbė́k, kas destas! <br/><b>apsérgėti</b>. <br/>1. <span class="explanation">apsaugoti, apginti, pasirūpinti: </span> Tau rods gerai, kad aš tave apsérgėjau nuo prapulties. Pats aniolas sargas muni apsérgėjo. Reikia apsergėti nuo džiovos dar sveikus. O kam tie zalnieriai? voi, voi, voi, tėviškę apsergėti, doi, doi, doi. Tų namų durys labai rūpestingai užrakintos ir apsergėtos buvo. Graban indėtas, sargais jį apsergėjo. Ir anys nueję davė apsergėti grabą sargais. Nuog visa pikta apsergt ir apsaugo. Tokiai ligai svetimoj žemėj siaučiant, savo rubežius apsisergt. <br/>2. <span class="explanation">apdrausti: </span> Brangiau apsergėsi – didesnį atlyginimą gausi. Kad laiškas kartais nepradingtų, galima jį apsergėti. <br/><b> apsérgėk Diẽve (Põndieve, Viẽšpatie) </b>. Apsérgėk Diẽve, aš to nedariau! Tokiu nušašimu, nubėrimu apsérgėk Põndieve! Apsérgėk Viẽšpatie nu tokios ligos! <br/><b>atsérgėti</b>. <span class="explanation">apsaugoti, išgelbėti: </span> Aš atsérgėjau tave nuo mirties. Kareiviai prašė generolo, kad jis karalių atsergėtų. Atsisergėjau visų šalelių. <br/><b> atsérgėk Diẽve</b>. Teip supyko, kad atsérgėk Diẽve! <br/><b>išsérgėti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išlaikyti nepaliestą, išsaugoti: </span> Viską gerai išsergėjot, n'ale kam kalvę sugriovėt? Vienas Dievas išsérgėjo [nuo žuvimo]. Idant mus nu grieko išsergėtų. <br/>2. <span class="explanation">baigti sergėti: </span> Kai tai įvyks, nebereikės nei piliakalniui čia stirksoti: jis sugrius, subyrės, nes bus savo sargybą jau išsergėjęs. <br/>3. <span class="explanation">išvengti, išsisaugoti: </span> Karalius klausia, a negal išsisérgėt tos mirties. Žinojo, kada jam ateina nelaimė, ir mokėjo visad išsisergėt nuog jos. Visų ižsisergėt nuodėmių. Reikia, idant mokėtum išsisergėti Dievo rūstybės. <br/><b>nusérgėti</b>. <br/>1. <span class="explanation">saugant, sekant pastebėti, nusaugoti: </span> Paskiau aš nusérgėjau, kur anos eita žirnių paskabyti. Ano turtą liuob visumet išvogs, ir nė kokie sargai negalėjo nusergėti. Ans nuserg, kaip mes valgome, ir atein valgyti. Visi trys jį sergėdami nenusergėsim. <br/>2. <span class="explanation">apsisaugoti, išvengti: </span> Galėtų nusisergėt ir gerai daryt. Bataig jų pigai nusisergėste, po darbamus jų juos gi pažinsit. Argi gal žmogus kožno nusisergėti grieko? <br/><b>pasérgėti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pasaugoti, pagloboti: </span> Pasérgėk šituos vaikus, kad ko nepridarytų. Važiuoč, ale nėr kam namai pasérgi. Pasérgėk, ka drobužis nesudulkėtų. Ka anõs, tai baisiai pasérgsta, o kito [žmogaus] – e…. Tvenkiniuose auginamas žuvis galima tinkamai prižiūrėti, pasergėti nuo stichinių gamtos nelaimių. Grabą pasergėti. Pasisérgėk, ka kas nepamatytų. Nuo tos ligos reikia kiekvienam pasisergėti. Reikia tik dabar pasisergėti, kol pirmas karštumas praeis. Būk pasisergstąs visūse darbūse tavo ir apsiejime su žmonėmis. Apveizdėkimės, pasergėkimės ir klausykime rodos to, kurisai pirma nori būt tarpinyku mūsų. <br/>2. <span class="explanation">pasekti, patykoti: </span> Aš pasérgėjau, ką ji daro. Pasérgėk ir pertrauk botagu. Pasérgėjo poną einant mišku, pykšt ir paguldė. <br/>3. <span class="explanation">pastebėti: </span> </span> Eik greičiau, kad nepasérgėtų. Aš jau seniai pasérgėjau, kad iš mūsų sodno obuliai dingsta. Vos pažiūrėjęs, pasergėjo klaidą padaręs. Eina jie taip iš palengvo, kad tik tik galima tat pasergėti. Akylas žmogus, iš šalies žiūrėdamas, galėjo daug pasergėti ir skirtumų tarp Rimo ir Nerimo. Vilkas, pasergėjęs, kad jau motina ožkučių išėjo, atėjęs pas dureles. Prapuolė žmogui nakties būvy gražus arklys. Ūkinykas, spėriai pasergėjęs, skubėjo ieškoti. Ji nepasergėjo, kad nu žiburio kibirkštis buvo nupuolusi. Antrame greitai pasergst puikybę, o saviep niekumet. <br/><b>nepasérgėtai</b>. Pinigai nepasergėtai dyla po kožnam mėnesiui. <br/><b>nepasérgėtinai</b>. <br/><b>nepasérgiamai</b>. Kasininkas nepasergiamai tuštino kasą. <br/><b>nepasérgstamai</b>. Tankus miškas tarp mumis ir tarp anais taip mus užslėpė, jog galėjome prie jų nepasergstamai prisiartinti. Nė sergėte nepasisergėjome, kaip eldija antsivarė ant seklos. <br/>4. <span class="explanation">perspėti, nurodyti: </span> Bet jau iš anksto pasergiu, kad kiekvienas saugotųs kalbos garsus kraipyti, darkyti. Viešpatis, kiekvieną pasergėdamas, bylo: išeikite iž vidurio Babilono. <br/>5. <span class="explanation">paaiškinti, pridurti: </span> Koleros! tartum tie rubliai mums yra iškasami iš purvyno! – užkeikusi pasergėjo Bernotienė. <br/>6. <span class="explanation">pasistengti: </span> Paskui nebepasisergėjau pririšties, ir nutrūko tas mano šniūras. <br/><b>pérsergėti</b>. persérgėti. pársergėti; <br/>1. <span class="explanation">apsaugoti, apginti: </span> Būtau pérsergėjus, jei regėjus, nuo šunio. Ans parsiserg, kad neužlietum su diržu par nugarą, bėg šalin. <br/>2. <span class="explanation">tam tikrą laiką sergėti, prižiūrėti: </span> Visą naktį ligonį parsergėjo. <br/>3. <span class="explanation">perspėti, pamokyti: </span> </span> Aš tave pársergiu, kad tu nedarytum bloga, saugotumeis bėdos. Tegu ši maža bausmė tave pérsergi! Jį pérsergėjo seniai, bet jis tų žodžių nepaklausė. Pársergėk nu blogo, kad neklauso! Parsergė́k tu savo Aniutę, ka ji nesusidėt su tuo bernioku. Aš mat nepersergėjau, i išvažiavo be palieto. Kad nepérsergėjęs, būt papuolęs po medžiu. Nelįsk, anūkėli, kaminan, nežiūrėk į viršų, – akutes užsikrėsi, plaukučius nusvilsi, – persergsti jį senelė. Matai, aš sugrįžęs gal nespėsiu persergėti ir tave, ir kitus draugus, čion paliekamus. Parsergu čionai netikėti, idant kas galėtų savo bites užsiųsti ant kito bičių. Da persergiu jus, kad tų diegų, ant kurių mažos ir apvalios auga spurgos, suvisu nenaikintumėte. Parsergėtas nu dievobaimingų žmonių, išspruko iš vyskupystės ir pasislėpė Kėdainiūse. Parsergu vienok tame daikte kožną vieną. Jai pasipainiojo kalaitė, kuri viską buvo mačius, ir persergėjo ją. Nuog Dievo persergiamas est, kad nopsieitų su juo kiteip, liš prieteliškai. Persergėjo juos per anielą savo, idant nesugrįžtų jop. Tave visur žodis Dievo parsérgt, idant sergėtumbeis tų pranarių žmonių. <br/><b>prasérgėti</b>. <br/>1. <span class="explanation">tam tikrą laiką išbūti sergint: </span> Visą naktį prasérgėjau, vagių belaukdamas. <br/>2. <span class="explanation">sergint prarasti, pražiopsoti, neišsaugoti: </span> Prasérgėjau vištą beganydamas. Prasérgėjau arklį. <br/>3. <span class="explanation">perspėti, pamokyti: </span> </span> Prasérgėk jį, kad neeitų ten. Numano smakas, kad tas žirgas jį prasergsti. Idant prasergėtų žmones apie atejimą Viešpaties. Tataig jus ik metu prasergmi. <br/><b>prisérgėti</b>. <span class="explanation">prižiūrėti, globoti: </span> Jumus pareitisi … silpnuosius prisergėti. Mūs vaikai kitaipos prisérgstimi. <br/><b>susérgėti</b>. <span class="explanation">saugant išaiškinti, susekti: </span> „Žinai ką, mano duktė padyko, eina naktimis pas jaunikius, sako, o sargai stovi – nesugauna“. Sako: „Aš susergėsiu“. <br/><b>užsérgėti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pastebėti: </span> </span> Neužsérgėjau, kokia ten moteris kalbėjo su tamista. <br/>2. <span class="explanation">iš anksto numatyti, nusistatyti: </span> [Kiekvieną žinią] paduodame užsisergėdami, dėl to visuomet pas mus randas vieta atšaukimui, pataisymui. <br/>3. <span class="explanation">tam tikru įnašu laiduoti galimų nuostolių atlyginimą, apdrausti: </span> Jisai išstatė dar gražesnius, ant dviejų gyvenimų namus, brangiai užsergėjo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.