užsekti

.
sèkti, señka (sẽka), sẽko (sẽkė).

1. mažėti, slūgti. Skodiny jau vanduo pradeda sekti. Upė, vanduo señka. Vanduo prūde senka. Upis senka. Senkant ir džiūstant upėms, nyko ir pievos. Tvanui pasibaigus, ėmė sekti vanduo. Ir tekėjo vandeniai, ir seko iki dešimtam mėnasiui. Iš kraštų sẽko, vidury liūliavo vis žaliejai šilkeliai. | Lėkštėje batviniai nėmaž neseko. Mano užarti, brolio užganyti grūdai ir bulvės seko į dugną (baigėsi) .

2. mažėti susivartojant: Pinigai kišeny pamažu señka ir señka. Mineralinių resursų, žaliavų, kuro ištekliai sparčiai senka. Mūsų šaudmenys seko.

3. nykti, menkėti, silpti: Juo arčiau buvo Kiaunės kiemas, juo pastebimiau seko Kasiulio drąsa ir pasitikėjimas savimi. Senovės priedermių jausmas kasdieną senka, džiūsta drauge su ežerais. Senka darbo žmonių kantrybė. Toks būdamas, gyvenimas senka ir veikiai gęsta, gaivinamos ugnies pristigęs. Anai protas señka. Jau kada smegenys žmogaus ima sèkt, žmogus pradeda keistis. Ne dyvas, kad, tokio amžiaus sulaukus, protas pradeda sèkti. Smagenys señka, kvakti pradėjo. Señka viskas, señka, einu į žemę (mirsiu) . O sveikata sekte seko. Kovai vėliavą kelia raudoną tie, kam jėgos niekuomet nesenka. Sylos senka kaip žemė nuo saulės tvanko. | Ta mūso bendrovė kaip nu saulės [v] anduo senka, senka, senka, veikiai būs bankrot.

4. džiūti, sausėti: Sẽkęs išsekęs šienas. Sylų jau nebetenka, ir visi kaulai senka. Buvau spaustas teip, kad seko smagenes kaulų.

5. apaugti, apeiti, aptekti: Šalis ėmė skęsti ir giliau sekti purvais.
apsèkti, apseñka, apsẽko (àpsekė).

1. kiek nuslūgti, paseklėti: Apsẽkus upei, žuvį galima gaudyti rankoms. Po Sekminėm Kupoj [v] anduo gerokai apsẽko (apìsekė). Tvanai jau apsekę.

2. patekti, atsidurti ant seklumos: Uždabok, kad valtė neapsektų. Radau upėj apsekusį lydį, matai, koks nemažas. Jį rado negyvą, apsẽkusį, į karklus įsikabinusį. Žiema buvo šalta, tai visas ledas upėj apseko. Iš abiejų pusių upės juodavo apsekę šapai ir šamalai. Išvydom tą didįjį akruotą … apsekusį ir smarkiausių bangų draskomą.

3. aptvinti, paplukti, apibėgti: Visas sodnas vandeniu jau apsẽko. Ko tik apsẽkusi lenkė vandenimi. Vienoje šalyje plati apygarda nuo senų senovės buvo labai lominga, šlapia, purvais ir balomis apsekusi.

4. apsausėti: Kai apseñka košė. tada gardi.
išsèkti, išseñka (ìšseka), išsẽko (ìšsekė).

1. nuslūgti, išdžiūti: Teip par speigus kartais [v] anduo išseñka. Upėse vanduo vasarą išseñka. Ta bala jau visai išsekus. Nuo žiemos da neišsẽkę vándens. Išsẽko vanduo iš prūdo. Ežeran pamerkė – ežeras išseko. Tas lobe šulnelis nigdi neišseñka. Kai keliai išsèks (pasausės), prašom pas mus. Išsẽko, išdžiūvo visa kas, nėr kur karvelė riša. Kur žemė ižsekusi ir iždžiūvusi gul. Vanduo išseko. | Išsekė akyse ašaros. išgaruoti: Barščiai bevirdami išseñka, t. y. suverda, sumažė [ja]. Puodas išsẽko, reikia papildyti. Jau baigia išsekti iš puodo vanduo. Ažmiršau aždengt puodą, tai beveik visos kruopos išsekė. In geležų viralas ne teip ìšseka, kaip pečiuj. Dapilk kopūstus, ba jau išsẽko. Išsẽkę, išdžiūvę uogos (lengvos, sausos) . nutekėti, nuvarvėti, nusisunkti: Kai pripilsi [sūrmaišį varškės],
tegul anas išsèks.

2. nuo vartojimo sumažėti: Darbininkų lėšos yra, matyti, visiškai išsekusios. Motinos sandėliuke neišsekdavo atsargos. Iždas jau išsekęs. Šaltiniai turtų išsekė visai. Kūrybinė masių iniciatyva yra neišsenkamas vis didėjančių ir stiprėjančių socialistinės visuomenės jėgų šaltinis. | Bolševizmo teorija ir istorija yra neišsenkamas idėjų lobynas. susivartoti, išsieikvoti: Norit, kad da augtų kas! Kad jau žemelė išsẽkus (išnaudota, nebenaši) . Žibintuvėlis nebešviečia – išseko baterija.

3. prieiti prie pabaigos, išsisemti: Jie nepaisė vis dažnėjančių signalų, kad darbo žmonių kantrybė išsenka ir vis atkaklesnis darosi pasipriešinimas. Išseko kalbos. Juokui išsekus – vėl tyla. Tačiau piktas įkvėpimas išseko. Tai buvo neišsenkamos energijos žmogus. Aš prašiau už tave, kad tavo tikėjimas neišsektų.

4. sumenkti, sulysti: Sudžiūvau, išsekiau iš kūno. Jis jau visai išsekė, vieni kaulai paliko. Rankos išsẽko, dreba. Išdžiūvęs, išsẽkęs dukteres vyras. Jau sena, visai išsẽkus. Išdžiūvus, išsekus iš blogo gyvenimo. Tai kad išsekė vaikas par ligą – kokios jo rankytės paliko! Sekte išseñka kaip kriautis kūnas ligonies. Veidas bejausmis, bespalvis, išsekęs. Palaikiai skarmalai išsekusį jos kūną dengė. Tos karvės gražios, gerai liuobiamos, neišsekę. Kas iš tos senos karvės – tik pilvas ir kaulai išsẽkę. Veikiaus priima alkstančius, trokštančius, pasnykais ižsekusius. | Akys mažutės, išsekusios (įdubusios, paraudusios, atkritusiais vokais) . Išsisekusius kaulus džiaugsmu papildysi. nusialinti: Kai plikai nuėda [dobilus],
tai kelmukai išseñka (ima neatželti) .

5. nusilpti: Žmonių jėgos galutinai išseko. Jau mano ìšsekė ir atmintis, ir viskas. Jam jau razumas išsẽko. Aš senas, ir mano kraujas išsẽkęs.
nusèkti, nuseñka (nùseka), nusẽko (nùsekė).

1. nuslūgti: Vasarą upė bais nuseñka. Ir upė nusẽkus, gali pasižuvaut. Nusẽkus Šaltuona, vandens daugiau buvo. Ka nusèkdavo tas upukas, medžius parsimesma ir išeisma. Šulnio vanduo nùsekė – bus lietaus. Nuseñka vanduo, o lydekos pasilienka. Bačka nusekusi. Nuseko nebeprižiūrimi ežerai, išdžiūvo tvenkiniai. Pranyksta vanduo ežere, nuseka upė ir išdžiūsta: taip žmogus atsigula ir nebeatsikelia. Tvanas nuseko. Turėjau lūkėti, kol narūnėliai nulėkė, kol vandenėliai nusekė. Gegužė tam liepė aukštyn šakas kelti, vyno šuliniui žemyn nusekti. Ir vanduo nuseko nuog žemės pamažu. O torielkoj batviniai nėmaž nenuseko: kiek įsipylė, tiek ir stovėjo. pasausėti: Paupiai dauboje, sausai nusekę, taip pat žaliavo. Kai nusèks, tai sustatis [šlapius rugius]. nugaruoti, nuvirti: Beverdant nusẽko sriuba. Puodas nusẽko (nùsekė).

2. sugesti, susenti, kliukėti. Kiaušinis nusẽkęs, mesk laukan. Kiaušinis jau senas, nusẽkęs, jau kliuga. Par pusiaurakį radau penkius [kiaušinius] nusẽkusius.

3. sumažėti: Aruodai labai nusekę, nebegalįs daugiau parduoti. Žirniai mūsų pilvūse nuseko. | Nusekę patalai nebšildo.

4. aprimti: Pas mus dar̃ nedaugį klapatas nusẽko. Sukildami jie padaro, kad kūnas, kūno nariai juda, kol nėra nusekusi geidulio galia.

5. nusilpti, sumenkti: Žmogus jau nusẽkęs. Jos i kraujas nusẽkęs suvis. Nuseñka smagenys begerant, reik durnėti. Nusẽko galva, ir išvežė. Nusekęs protas. Jei smagenys nusẽko, išveža į pablūdėlių numus. | Jau anam y [ra] nusẽkę (ne viso proto) .

6. tam tikram kiekiui išnykti: [Jeigu bloga izoliacija, ] srovė nuseka.
pasèkti.

1. kiek nusekti, nuslūgti: Kaip vanduo paseko, ledas pasikorė ant kraštų upės. Nemunas ir paseñka, kai tokios sausros. Kap buvo pagada, [v] anduo pievose pasẽko. Bačka pasekusi. | Ūdros gyvena grioviuose, kur ledas pasẽkęs (po kuriuo vanduo nusekęs) . Akys buvo nusirėkusios, pasekusios. Butelis pasiseko.

2. apgesti, senstelėti, imti kliukėti. Kiaušiniai jau pasẽkę. Jei kiaušiniai pasẽkę būna, jie kliunksia.

3. susmukti, sudubti: Pasẽko, medinis namas, remunto reikia.

4. sumažėti, susitraukti džiūstant: Tekinis nu saulės pardžiūna, paseñka ir subirsta. Šulai bačkos paseko.

5. pasilpti, kiek sumenkti, sunykti: Valandums dorai pašneka, valandums jau tie nervai paseñka. Kaip galva paseñka, taip ir nebėr gero gyvenimo. Senikės jau smagenys pasẽko. Atmintis paseko dėl galvos ėdimo. Must tau smageninė pasẽko, ka tokias beprotystes tauški. Anos protas pasẽko iš rūpesnių.

6. patvinti, paplukti, apibėgti: Niekai, sapną sunkų sapnavau: kiemelis visas krauju pasekęs buvo.
pérsekti.

1. nusekti, nuslūgti: Párseko vandenys. Vietomis upė [je] benor vanduo pársekti, t. y. daros parsakos.

2. sumažėti: Kap būna šaltis, tai bobų in turgaus persenka.

3. prisisunkti, prisigerti: Plaučiai godžiai rijo orą, persekusį vienokiu tvaiku.
prasèkti. kiek pradžiūti: Prasẽkę rūbai. Ryt jau prasèks mūs atšlaimas. Prasẽkus jau pievelė.
prisèkti, priseñka (prìseka), prisẽko.

1. džiūstant, senkant priartėti: Vanduo prisẽko čystai prie žemės, t. y. pridžiūvo.

2. pridžiūti, prikibti, prikepti: Pridžiūsta, priseka. Nusidėjimai … pridžiūvę ir prisekę aba kaip būtų įsigėrę prieg dūšiai atliekti.

3. pritrūkti, stokoti: Jau viso prisenka, ir neturime nieko.

4. patekti, atsidurti ant seklumos: Laivas jau buvo mažumą prisekęs.

5. prisilieti, pribėgti. O kad yrės, užmigo pats, ir sujudo iš vėjo ant ežero, o (eldija) priseko (vandenio).
susèkti, suseñka, susẽko (sùsekė).

1. nusekti, nuslūgti: Vanduo suseko iš sausros, ir paliko parsakas, sekli vieta. Susẽko, sekli paliko upė. Vasarą suseñka tas vandeniukas (upelis) . Ka Blendžiava susẽkusi! Par du mėterius pakraščiais priūdas buvo susẽkęs. Užtvinusioji upė greitai suseko. išgaruoti, nuvirti: Skysčio nėr – virė, virė ir sùsekė. Jei matysi visai susẽkę, pliurptelėk lašiuką vandenio, mėsa kad nepridegtų. išsausėti: Kai in žemės – gražūs obuoliai, kai surenki – suseñka. Suseñka šermukšniai greit nuraškyti.

2. sumenkti, sulysti, sunykti: Sudžiūvau, sùsekiau iš neramios buitelės.
užsèkti. sudžiūti, sukietėti: Ažusekęs.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'uzsekti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x