Užrubežius – tai neigiamas žmogaus charakterio bruožas, reiškiantis įgimtą polinkį piktadarybėms, blogumui, nedorai elgsenai (pvz., meluoti, vogti, apgauti). Dažnai vartojama apie žmonės prigimtį ar charakterį, pabrėžiant, kad blogas elgesys yra giliai įsišaknijęs, o ne atsitiktinis.
Pavyzdžiai:
1. Jis – užrubežius žmogus, niekada negalima jo pasitikėti.
2. Užrubežius vaikas visada išrado, kaip apgauti mokytoją.
3. Tas užrubežius polinkis vogti pasireiškė dar jo vaikystėje.
Sinonimai: piktadarys, nedorėlis, blogio polinkis, ištvirkėlis (sen.).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.