užpykšėti

pykšė́ti, pýkši (pýkšia), -ė́jo. smarkiai, garsiai pokšėti, trinksėti, stuksenti: Gal antis šaudė – girdėjos pykšėjo. Blyksėjo žaibai, pykšėjo griaustinis. Gana tau čia pykšė́t, eik gult! Vaikai, nepykšė́kit, aš jau guliu! Parnakt pykši su mašina (siuva) – bobutytei pasilsėt neduoda. Pykši per dienas, kala. Nenorė [ja] u ryte pykšė́t paskėlus. Per akmenis nemožna pervažiuot, pýkši. Šąla, kad net pykši ir tvoros lūžta. Medžiai pykši nuo šalčio. Miške pykši, taukši, šaudo, ežeruose žuvis gaudo. Pýkši (beldžia) durysan. | Ėda, tiktai pýkši arklys. Tik dantys pýkši (griežia dantimis) senioko.
atpykšė́ti. ateiti, prisiartinti pykšint: Nor su medine piesta atpykšės – vis tekėsiu: gana mergaut!
išpykšė́ti

1. išeiti pykšint: Su lazda atšlaiman išpykšė́siu.

2. smarkiai iškoneveikti, išplūsti: Aš jį išpykšė́jau po svieto akimu.
papykšė́ti.

1. nuriedėti, nusiristi pykšint: Kap užkliuvo užu slenksčio, tai tiktainos papykšė́ [jo] kap akmuo to naga!

2. smarkiai išbėgti, išskubėti pykšint: Velnias kad šoks pro aukštinį, titau papykšė [jo] !
supykšė́ti. supokšėti: Kiek supykšė́ [jo],
i vė nesgirdi. Kas te durysan supykšė́ [jo] ?
užpykšė́ti. supykšėti: Tik ažpykšė́ [jo],
i nubėgo.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>pykšė́ti, </b>pýkši (pýkšia), -ė́jo. <span class="explanation">smarkiai, garsiai pokšėti, trinksėti, stuksenti: </span> Gal antis šaudė – girdėjos pykšėjo. Blyksėjo žaibai, pykšėjo griaustinis. Gana tau čia pykšė́t, eik gult! Vaikai, nepykšė́kit, aš jau guliu! Parnakt pykši su mašina <span class="explanation"> (siuva) </span> – bobutytei pasilsėt neduoda. Pykši per dienas, kala. Nenorė [ja] u ryte pykšė́t paskėlus. Per akmenis nemožna pervažiuot, pýkši. Šąla, kad net pykši ir tvoros lūžta. Medžiai pykši nuo šalčio. Miške pykši, taukši, šaudo, ežeruose žuvis gaudo. Pýkši <span class="explanation"> (beldžia) </span> durysan. | Ėda, tiktai pýkši arklys. Tik dantys pýkši <span class="explanation"> (griežia dantimis) </span> senioko. <br/><b>atpykšė́ti</b>. <span class="explanation">ateiti, prisiartinti pykšint: </span> Nor su medine piesta atpykšės – vis tekėsiu: gana mergaut! <br/><b>išpykšė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">išeiti pykšint: </span> Su lazda atšlaiman išpykšė́siu. <br/>2. <span class="explanation">smarkiai iškoneveikti, išplūsti: </span> Aš jį išpykšė́jau po svieto akimu. <br/><b>papykšė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nuriedėti, nusiristi pykšint: </span> Kap užkliuvo užu slenksčio, tai tiktainos papykšė́ [jo] kap akmuo to naga! <br/>2. <span class="explanation">smarkiai išbėgti, išskubėti pykšint: </span> Velnias kad šoks pro aukštinį, titau papykšė [jo] ! <br/><b>supykšė́ti</b>. <span class="explanation">supokšėti: </span> Kiek supykšė́ [jo], i vė nesgirdi. Kas te durysan supykšė́ [jo] ? <br/><b>užpykšė́ti</b>. supykšėti: Tik ažpykšė́ [jo], i nubėgo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.