užputinti

.
pùtinti (-yti), -ina, -ino. pusti:

1. Pùtina pilvą – pavalgiau prarūgusių kopūstų. Ašokliai putina vidurius. Alus pradeda žmogų putinti. Neganyk ilgai po dobilus, jie pùtina – dar gyvuliai pagaiš. Putina zalatina, merga medžią pražadina.

2. Man reik ne tik tave, bet ir vaikus pùtinti. Tik pùtina tuos gyvulius. Pùtink padlą, nepùtink – ji vis tokia. Tas karves pùtina, o arkliai kai žagarai. Nereikėjo pùtyt tų vyrų tiek daug.
apipùtinti; . apipusti 1: Kartą kap pavalgiau šviežios duonos, buvo mañ' appùtinę. Mūsų karvę appùtino.
atpùtinti. atpenėti, atšerti, atkutinti: Aš turėjau vežimėlį, jauną arklį ir paršelį. Arklį su duona maitinau ir paršelį atputinau.
įpùtinti. įpusti: Arkliai įpùtyti, gražu pažiūrėt! Mūs arklys gerai inputytas.
išpùtinti. išpusti 1: Po pietų mane išpùtino, net pilvą pradėjo sopėt. Tik nedaugi, rodos, pavaikščiojo karvė po dobilus, tai ir išpùtino. Ot buvo mūsų vaikas šiandien išpùtintas, maniau, kad truks. Kad tave išpùtyt, tai tau žertas!
nupùtinti. nupenėti, nutukinti: Kad nupùtintas jų meitėlis, vos beatsikelia.
papùtinti. papusti 2: Juos ir papùtyk, ir išleisk. Papùtyk paršus, bo labai žviegia.
pripùtinti

1. pripusti 2: Ot svotai buvo alkani, kad ir pripùtint negalėjau. Prigirdė, pripùtino – guli tas dabar balo [je] kojas užvertęs. Tu manai, kad tu mane čionai priputinai, tai neapsakoma man laimė? Pripùtinai pripùtinai, ir išėjo sau. Priputink jį, priputink, žiūrėk, apsigręš, ir vėl valgyt prašo.

2. pripusti 3: Kad ne kaimynai, tai būčia pripùtinęs arklį – toks klampumas!
supùtinti. supusti:

1. Ka tu mun zūbus supùtinai.

2. Viską jam suputina, visus gardžiuosius kąsnelius, o mum nieko nebelieka.
užpùtinti. padaryti išdidų, pasipūtusį. .

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>pùtinti</b> (-yti), -ina, -ino. pusti: <br/>1. Pùtina pilvą – pavalgiau prarūgusių kopūstų. Ašokliai putina vidurius. Alus pradeda žmogų putinti. Neganyk ilgai po dobilus, jie pùtina – dar gyvuliai pagaiš. Putina zalatina, merga medžią pražadina. <br/>2. Man reik ne tik tave, bet ir vaikus pùtinti. Tik pùtina tuos gyvulius. Pùtink padlą, nepùtink – ji vis tokia. Tas karves pùtina, o arkliai kai žagarai. Nereikėjo pùtyt tų vyrų tiek daug. <br/><b>apipùtinti; </b>. apipusti 1: Kartą kap pavalgiau šviežios duonos, buvo mañ' appùtinę. Mūsų karvę appùtino. <br/><b>atpùtinti</b>. <span class="explanation">atpenėti, atšerti, atkutinti: </span> Aš turėjau vežimėlį, jauną arklį ir paršelį. Arklį su duona maitinau ir paršelį atputinau. <br/><b>įpùtinti</b>. įpusti: Arkliai įpùtyti, gražu pažiūrėt! Mūs arklys gerai inputytas. <br/><b>išpùtinti</b>. išpusti 1: Po pietų mane išpùtino, net pilvą pradėjo sopėt. Tik nedaugi, rodos, pavaikščiojo karvė po dobilus, tai ir išpùtino. Ot buvo mūsų vaikas šiandien išpùtintas, maniau, kad truks. Kad tave išpùtyt, tai tau žertas! <br/><b>nupùtinti</b>. <span class="explanation">nupenėti, nutukinti: </span> Kad nupùtintas jų meitėlis, vos beatsikelia. <br/><b>papùtinti</b>. papusti 2: Juos ir papùtyk, ir išleisk. Papùtyk paršus, bo labai žviegia. <br/><b>pripùtinti</b><br/>1. pripusti 2: Ot svotai buvo alkani, kad ir pripùtint negalėjau. Prigirdė, pripùtino – guli tas dabar balo [je] kojas užvertęs. Tu manai, kad tu mane čionai priputinai, tai neapsakoma man laimė? Pripùtinai pripùtinai, ir išėjo sau. Priputink jį, priputink, žiūrėk, apsigręš, ir vėl valgyt prašo. <br/>2. pripusti 3: Kad ne kaimynai, tai būčia pripùtinęs arklį – toks klampumas! <br/><b>supùtinti</b>. supusti: <br/>1. Ka tu mun zūbus supùtinai. <br/>2. Viską jam suputina, visus gardžiuosius kąsnelius, o mum nieko nebelieka. <br/><b>užpùtinti</b>. <span class="explanation">padaryti išdidų, pasipūtusį. </span>.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.