užpursti

.
pur̃sti, -ta, pur̃to.

1. darytis minkštam, koryti, akyti: Raukit – jau ridisos pur̃sta. | Ledas pur̃sta. Jau pur̃sta sniegas. pūstis, rūgti, kilti: Pursta tešla duonkubilyje. darytis puriam, biriam, smulkiam: Žemė, rodos, pursta ir gėrisi, išsivadavusi iš suspaustojo rūbo. Mėšlus reikia vežti ant kietųjų dirvų, kurios nuo to pursta.

2. pūstis, storėti, brinkti: To koja pur̃sta, bet netinsta. Burna pradėjo pur̃st, ir mirė. Pursta šlaunys, begulint ligo [je].

3. pūti, trūnyti, nykti: Lapai, stiebeliai kvietkelių skursta, terp samanėlių šaknelės pur̃sta. Žiedlapiai peržydėjus pursta.
išpur̃sti.

1. pasidaryti minkštam, iškoryti, išakyti: Išpur̃tęs ridikas. Išpur̃sta griežčiai, ridikėliai. Senam nemožna sodint ridikai, be bus išpurtę. Katrą paimi griežtį, vis išpur̃tęs ir išpur̃tęs. Kai pr [i] eina obuolys, išpur̃sta kaip ridikas. Radau baravyką, ale išpurtęs. | Ledas pavasarį būna išpurtęs. Sniegas jau išpurtęs, pajuodęs, nykte nyksta saulės spinduliuose. pasidaryti smulkiam, biriam: Krūvose molis iššąla, išpursta, permirksta. patižti, ištižti: Jo maistas būdavo išpurtusios silkės. Blogi puspadžiai, pavaikščiojus po vandenį, išpursta. Beržai augo gana lėtai ir, kelerius metus pastovėję išpurtusioje dirvoje, virto ir puvo. išsipūsti, išrūgti, pakilti: Žiūrėk, kokia išpur̃tus duona.

2. išsipūsti, pastorėti, išbrinkti, ištinti: Gal nelabai sveikas, kad teip išpur̃tęs. Nemanyk, kad jis riebus, jo veidas tik išpurtęs. Jo burna išpurtusi, pageltus ir išblyškus. Išpur̃tęs veidas girtuoklio nuo arielkos, išpurtusios kojos nuo ligos. Vargu kas iš jo bebus: visos kojos išpurto. Išpurto ir dantų smegenys, dėl to ir valgyti mažai ką begalėjo. Žmonės išpurtę [iš bado],
nebeatsikelia. Kap tas žmogus išpur̃tęs! Pažiūrėki, ir krūtinė jo išpurtus, išpūsta, kitaip sakant, dusulį turi, kojos neigu lazdutės. Galima ir išpur̃st nuo tokio didelio miego.

3. nuo drėgmės suminkštėti, išbrinkti: Bemirkdami vandeny, žirniai išpurto.

4. išpūti, ištrūnyti, pasidaryti tuščiaviduriam: Medis išpurtęs. Ąžuolas buvo išpurtęs. Kaimo gale, ties Galinio pirkia, riogso išpurtus liepa. Medžias išpur̃tę [s],
vidurin tuščias. Vidus vinkšnos jau buvo išpur̃tęs. Kas iš tų epušių, kad jos greit išpursta. Per lietų įlindau išpurtusian gluosnin. Niekočios neseka padaryt – išpurtęs vidurys. Įlindo genys į išpurtusį medį. Išpur̃tę vidurin [liepos],
kap būna smarkus vėjas, tai ir išverčia. Mano krėslinis dantys išpur̃tęs. Sena aš jau boba, ir dantes išpur̃tę.
papur̃sti.

1. kiek išakyti, iškorėti: Kručkai biskį papurtę. Obuoliai papurto.

2. pabrinkti, patinti: Kodėl papur̃sta tos kojos? Papursta mun rankos, kojos. Net burna papur̃tus nuo verkimo. Veidas jo papurtęs, o ridikas papurpęs. Veids papur̃tęs, vis pašiurpęs. Nuo danties veidas papur̃to. Nuo bado ištįsę ar jau papurtę veidai, sutinusios kojos. Nuo niksto ranka papurto. Zenono akys jau buvo visai prisimerkusios ir lūpos papurtusios. Nosis pamėlynavusi, akys – papurtusios.

3. išsipūsti, padidėti: Kaktoj gyslos buvo papurtusios. Aplink papurtusių samanų kaubrelius balzganas vanduo telkšo.

4. papūti, pasidaryti tuščiaviduriam: Ir girgžda kaip papurtęs beržas prie kelio.
supur̃sti.

1. išakyti, iškorėti: Ridikas supur̃tęs.

2. nesveikai pastorėti, išsipūsti, pabrinkti, sutinti: Parėjo [iš karo] išputęs, supur̃tęs – čiut gyvastį parnešė. Ilgai nebegyvens – supur̃tęs.

3. supūti: Kap medžiaga (medžiai) supurtę, supuvę, tep i žmogus.
užpur̃sti. užtinti, užgriūti: I akys man užpur̃sta, i ant kriūtinės sunku labai palieka, ka bitė įkanda. Kad pradėjo purst veidas jam, akys užpur̃to.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>pur̃sti, </b>-ta, pur̃to. <br/>1. <span class="explanation">darytis minkštam, koryti, akyti: </span> Raukit – jau ridisos pur̃sta. | Ledas pur̃sta. Jau pur̃sta sniegas. <span class="explanation">pūstis, rūgti, kilti: </span> Pursta tešla duonkubilyje. <span class="explanation">darytis puriam, biriam, smulkiam: </span> Žemė, rodos, pursta ir gėrisi, išsivadavusi iš suspaustojo rūbo. Mėšlus reikia vežti ant kietųjų dirvų, kurios nuo to pursta. <br/>2. <span class="explanation">pūstis, storėti, brinkti: </span> To koja pur̃sta, bet netinsta. Burna pradėjo pur̃st, ir mirė. Pursta šlaunys, begulint ligo [je]. <br/>3. <span class="explanation">pūti, trūnyti, nykti: </span> Lapai, stiebeliai kvietkelių skursta, terp samanėlių šaknelės pur̃sta. Žiedlapiai peržydėjus pursta. <br/><b>išpur̃sti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pasidaryti minkštam, iškoryti, išakyti: </span> Išpur̃tęs ridikas. Išpur̃sta griežčiai, ridikėliai. Senam nemožna sodint ridikai, be bus išpurtę. Katrą paimi griežtį, vis išpur̃tęs ir išpur̃tęs. Kai pr [i] eina obuolys, išpur̃sta kaip ridikas. Radau baravyką, ale išpurtęs. | Ledas pavasarį būna išpurtęs. Sniegas jau išpurtęs, pajuodęs, nykte nyksta saulės spinduliuose. <span class="explanation">pasidaryti smulkiam, biriam: </span> Krūvose molis iššąla, išpursta, permirksta. <span class="explanation">patižti, ištižti: </span> Jo maistas būdavo išpurtusios silkės. Blogi puspadžiai, pavaikščiojus po vandenį, išpursta. Beržai augo gana lėtai ir, kelerius metus pastovėję išpurtusioje dirvoje, virto ir puvo. <span class="explanation">išsipūsti, išrūgti, pakilti: </span> Žiūrėk, kokia išpur̃tus duona. <br/>2. <span class="explanation">išsipūsti, pastorėti, išbrinkti, ištinti: </span> Gal nelabai sveikas, kad teip išpur̃tęs. Nemanyk, kad jis riebus, jo veidas tik išpurtęs. Jo burna išpurtusi, pageltus ir išblyškus. Išpur̃tęs veidas girtuoklio nuo arielkos, išpurtusios kojos nuo ligos. Vargu kas iš jo bebus: visos kojos išpurto. Išpurto ir dantų smegenys, dėl to ir valgyti mažai ką begalėjo. Žmonės išpurtę [iš bado], nebeatsikelia. Kap tas žmogus išpur̃tęs! Pažiūrėki, ir krūtinė jo išpurtus, išpūsta, kitaip sakant, dusulį turi, kojos neigu lazdutės. Galima ir išpur̃st nuo tokio didelio miego. <br/>3. <span class="explanation">nuo drėgmės suminkštėti, išbrinkti: </span> Bemirkdami vandeny, žirniai išpurto. <br/>4. <span class="explanation">išpūti, ištrūnyti, pasidaryti tuščiaviduriam: </span> Medis išpurtęs. Ąžuolas buvo išpurtęs. Kaimo gale, ties Galinio pirkia, riogso išpurtus liepa. Medžias išpur̃tę [s], vidurin tuščias. Vidus vinkšnos jau buvo išpur̃tęs. Kas iš tų epušių, kad jos greit išpursta. Per lietų įlindau išpurtusian gluosnin. Niekočios neseka padaryt – išpurtęs vidurys. Įlindo genys į išpurtusį medį. Išpur̃tę vidurin [liepos], kap būna smarkus vėjas, tai ir išverčia. Mano krėslinis dantys išpur̃tęs. Sena aš jau boba, ir dantes išpur̃tę. <br/><b>papur̃sti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek išakyti, iškorėti: </span> Kručkai biskį papurtę. Obuoliai papurto. <br/>2. <span class="explanation">pabrinkti, patinti: </span> Kodėl papur̃sta tos kojos? Papursta mun rankos, kojos. Net burna papur̃tus nuo verkimo. Veidas jo papurtęs, o ridikas papurpęs. Veids papur̃tęs, vis pašiurpęs. Nuo danties veidas papur̃to. Nuo bado ištįsę ar jau papurtę veidai, sutinusios kojos. Nuo niksto ranka papurto. Zenono akys jau buvo visai prisimerkusios ir lūpos papurtusios. Nosis pamėlynavusi, akys – papurtusios. <br/>3. <span class="explanation">išsipūsti, padidėti: </span> Kaktoj gyslos buvo papurtusios. Aplink papurtusių samanų kaubrelius balzganas vanduo telkšo. <br/>4. <span class="explanation">papūti, pasidaryti tuščiaviduriam: </span> Ir girgžda kaip papurtęs beržas prie kelio. <br/><b>supur̃sti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išakyti, iškorėti: </span> Ridikas supur̃tęs. <br/>2. <span class="explanation">nesveikai pastorėti, išsipūsti, pabrinkti, sutinti: </span> Parėjo [iš karo] išputęs, supur̃tęs – čiut gyvastį parnešė. Ilgai nebegyvens – supur̃tęs. <br/>3. <span class="explanation">supūti: </span> Kap medžiaga <span class="explanation"> (medžiai) </span> supurtę, supuvę, tep i žmogus. <br/><b>užpur̃sti</b>. <span class="explanation">užtinti, užgriūti: </span> I akys man užpur̃sta, i ant kriūtinės sunku labai palieka, ka bitė įkanda. Kad pradėjo purst veidas jam, akys užpur̃to.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.