užpečkis

.
ùžpečkis. užpečkỹs.

1. vieta už krosnies, užkrosnis: Vaikai, nesiauskite, eikite į gumbinę, t. y. užpečkį. Sėdi senutė ùžpečkin. Aš pats ka buvau piemeniukas, ùžpečkė [je] liuobėjau gulėti. Kai kas nors ateina, vaikus grūda ùžpečkin. Su tokiais batais tik užpečky lindot. Ans ùžpečkė [je] gyveno, tas velniukas. Aš pas savo motinelės vis po jaunimelius, o pas tavęs, bernuželi, vis po užpečkelį. Mendelis nebeteko to paskutinio minkštinančio širdį veiksnio – prisirišimo prie savo užpečkio. Gera buvo mano motinytė, tik už vyro išrinkimą lei ją Dievas užpečkỹ palaiko. Ko sėdi kaip senis užpečkỹ. Užstatė tą kuodą i sėda kaip vel [nia] s ùžpečkė [je]. Skolintojas vidun – skolinykas ùžpečkin. Ùžpečky gimus, an zelkio užaugus (čia gimusi, čia augusi) . Ùžpečky augęs – nieko nežino. Buvo užpečky augę, pro koklį penėti. Ùžpečkė [je] augau, pro pūdynę veizėjau. Maiše gimęs, užpečky augęs – ką žinos. Ùžpečky gimus, kerčio [je] užaugus. Gimė ùžpečkyje ir mirs užpečkyje. Peludėj gimdyta, ùžpečky augyta, už kūlio bernelio ir nutekėjo. Užpečky gimdytas, maiše augytas. Užpečky augęs, pakrautėj džiūvęs, į mergeles bežiūriąs.

2. tarpas tarp krosnies ir sienos: Už molinių pečių buvo toki ùžpečkiai malkom džiovyt. Ùžpečkį laikyk tuščią, kad kas neįsidegtų. Ùžpečky statydavo kačergą, šluotą, rakandus teip. Paskuo ans įlipo į ùžpečkį, tas katinas. Koks senukas turės smuiką i pačirškys kaip svirplys užpečkė̃ [je]. Svirpliai žiemą užpečkiuose ir po pečium svirpia.

3. prastajame trobos gale esantis kambarėlis, pryšininkė: Ùžpečkis yra pečkamaris. Seniau gaspadorius visą laiką ùžpečky gulėdavo.

4. nuošali vieta: Nusikraustė gyvent į tokį ùžpečkį, nė privažiuot negal. Vienas senukas, Panemunės užpečkyje tupėdamas, šitokią pasakėlę pasakė.
į ùžpečkį sulį̃sti pasislėpti. Iš kur užaugs ereliai, jeigu mūs vadai, pasirodžius žandarui, sulenda į užpečkį.
į ùžpečkį pasodìnti paniekinti, nustumti į šalį: Marti da munęs į ùžpečkį nepasvadìns.
kaĩp Diẽvo (pas Diẽvą, pas Põndievą) ùžpečkyje labai gerai, jauku: Butkiuose gyventi buvo taip gera, kaip, anot to, paties Dievo užpečkyje. Gyvenam kaĩp pas Põndievą ùžpečkė [je]. Dabar gyvenu kaip pas Dievą užpečky.
ùžpečky liñdoti (sėdė́ti, smil̃kti) būti paniekintam: Nešoki, nedainiuoji – liñdok ùžpečkė [je]. Taip ir nugyvenau visą savo amželių ùžpečkė [je] sėdė́dama. Stengsiąsis, kad brolio duktė išeitų gerą mokslą, kad merginai nereiktų užpečky smilkti.
vélnio ùžpečkyje labai toli: Turbūt ir pačiame velnio užpečkyje jų. atrastumei.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'uzpeckis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>ùžpečkis</b>. užpečkỹs. <br/>1. <span class="explanation">vieta už krosnies, užkrosnis: </span> Vaikai, nesiauskite, eikite į gumbinę, t. y. užpečkį. Sėdi senutė ùžpečkin. Aš pats ka buvau piemeniukas, ùžpečkė [je] liuobėjau gulėti. Kai kas nors ateina, vaikus grūda ùžpečkin. Su tokiais batais tik užpečky lindot. Ans ùžpečkė [je] gyveno, tas velniukas. Aš pas savo motinelės vis po jaunimelius, o pas tavęs, bernuželi, vis po užpečkelį. Mendelis nebeteko to paskutinio minkštinančio širdį veiksnio – prisirišimo prie savo užpečkio. Gera buvo mano motinytė, tik už vyro išrinkimą lei ją Dievas užpečkỹ palaiko. Ko sėdi kaip senis užpečkỹ. Užstatė tą kuodą i sėda kaip vel [nia] s ùžpečkė [je]. Skolintojas vidun – skolinykas ùžpečkin. Ùžpečky gimus, an zelkio užaugus <span class="explanation"> (čia gimusi, čia augusi) </span>. Ùžpečky augęs – nieko nežino. Buvo užpečky augę, pro koklį penėti. Ùžpečkė [je] augau, pro pūdynę veizėjau. Maiše gimęs, užpečky augęs – ką žinos. Ùžpečky gimus, kerčio [je] užaugus. Gimė ùžpečkyje ir mirs užpečkyje. Peludėj gimdyta, ùžpečky augyta, už kūlio bernelio ir nutekėjo. Užpečky gimdytas, maiše augytas. Užpečky augęs, pakrautėj džiūvęs, į mergeles bežiūriąs. <br/>2. <span class="explanation">tarpas tarp krosnies ir sienos: </span> Už molinių pečių buvo toki ùžpečkiai malkom džiovyt. Ùžpečkį laikyk tuščią, kad kas neįsidegtų. Ùžpečky statydavo kačergą, šluotą, rakandus teip. Paskuo ans įlipo į ùžpečkį, tas katinas. Koks senukas turės smuiką i pačirškys kaip svirplys užpečkė̃ [je]. Svirpliai žiemą užpečkiuose ir po pečium svirpia. <br/>3. <span class="explanation">prastajame trobos gale esantis kambarėlis, pryšininkė: </span> Ùžpečkis yra pečkamaris. Seniau gaspadorius visą laiką ùžpečky gulėdavo. <br/>4. <span class="explanation">nuošali vieta: </span> Nusikraustė gyvent į tokį ùžpečkį, nė privažiuot negal. Vienas senukas, Panemunės užpečkyje tupėdamas, šitokią pasakėlę pasakė. <br/><b> į ùžpečkį sulį̃sti</b> <span class="explanation">pasislėpti</span>. Iš kur užaugs ereliai, jeigu mūs vadai, pasirodžius žandarui, sulenda į užpečkį. <br/><b>į ùžpečkį pasodìnti</b> <span class="explanation">paniekinti, nustumti į šalį: </span> Marti da munęs į ùžpečkį nepasvadìns. <br/><b>kaĩp Diẽvo (pas Diẽvą, pas Põndievą) ùžpečkyje</b> <span class="explanation">labai gerai, jauku: </span> Butkiuose gyventi buvo taip gera, kaip, anot to, paties Dievo užpečkyje. Gyvenam kaĩp pas Põndievą ùžpečkė [je]. Dabar gyvenu kaip pas Dievą užpečky. <br/><b>ùžpečky liñdoti (sėdė́ti, smil̃kti) </b> <span class="explanation">būti paniekintam: </span> Nešoki, nedainiuoji – liñdok ùžpečkė [je]. Taip ir nugyvenau visą savo amželių ùžpečkė [je] sėdė́dama. Stengsiąsis, kad brolio duktė išeitų gerą mokslą, kad merginai nereiktų užpečky smilkti. <br/><b>vélnio ùžpečkyje</b> <span class="explanation">labai toli: </span> Turbūt ir pačiame velnio užpečkyje jų. atrastumei.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

užpečkis

#