pãšinti (-yti), -ina, -ino. varyti pašiną, rakštį: Kitą reikia kirvakotį dėti, senasis labai rankas pãšina.
įsipãšinti. pasidurti pašinu, įsivaryti pašiną: Turiu skaudamą ranką: smarkiai įsipãšinau. Įsipašino sau koją.
papãšinti.
1. įvaryti pašiną: Papãšinai, matyt, gerai koją, kad taip šlubuoji. Nelaužyk šipulių – rankas papãšinsi! Ant kelmo užsistojau, tai koją papašinau. Pasipãšinau nagą. Anądien pasipãšinau pirštą, neištraukiau tuomsyk, ir užsipiktino. Grindys atšerpetojusios, nevaikščiok basa – pasipãšysi koją. Aną kartą pasipãšinau, tai da dabar pirštą suka. Čia nevaikščiok, kad nepasipašytum koją. Neik basas, pasipãšinsi (įlipsi į išmatas) !
2. privaryti šratų, pašauti: Kad šitep, nor su druska prismušęs, papãšytai, tai ir gana būt vogt.
užpãšinti. papašinti:
1. Šitus pirštas mano užpãšytas. Užsipãšinau pirštą. Padėk šakalį – da užsipašinsi! Eina kap subinę užsipašinęs.
2. Kap užpãšins šratais kas kojas, tai dauges nelandžios po svetimus medžius. Ar užpãšinai nor vienam dykiu [i] (šernui) į užpakalį? pikta, bloga padaryti: Jau kap jiej mane užpãšis!
užpãšinti nagùs pelnyti, uždirbti: Šiuosmet an obuolių aš gerai nagus užpašinau.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.