užniekinti

niẽkinti, -ina, -ino. níekinti.

1. rodyti panieką, žiūrėti iš aukšto, be pagarbos: Kam tu jį niẽkini, t. y. už niekus turi! Savi kaip tik pradeda niekint, tai ir kiti tada. Meisteris nėra toks išdidus, kad leistų save niekinti. O kas savo žmoną niekina, tas niekina savo garbę ir dorą vardą. Niekins šešurėlis, niekins anytėlė, apkalbės ir mošytėlės. Kas jus niekina, mane niekina.
niẽkinamai. Kedulis ištraukė pypkę iš dantų ir niekinamai nusispjovė.
niẽkinančiai. Niekinančiai šyptelėjo.

2. laikyti menku, neturinčiu reikšmės dalyku; nekreipti dėmesio, nepaisyti: Susimildami sveiki nieko nauja nepramaniokit, rašybos tradicijų neniekinkit! Negrąžink senobės, bo nesugrąžinsi, bet neniekink jos paminklų, nekeik vakarykščios. Niekinkime tą gyvatą ikmetinį ir trumpai patenkantį. Kursai it ansai drąsus žvejys, ieškodamas laimos, įtūpęs į valtę, niekina audromis. Visokiais darbais niekina. Kas savo kalbą niekina, kitos neišmoks.

3. bjauroti, teršti ką pagarbos vertą, šventą: Šventenybę niekinti, teršti, nebešventą daryti.

4. gadinti, naikinti, siaubti.
išniẽkinti.

1. paversti nieku, pažeminti: Mačnuosius nuog sosto sodin ir puikumą jų išniekin. Išniekinosi patis save ir priėmė pastatį tarno. atimti garbę: Išniekino mane Juozas. Kur dabar aš tokia pasidėsiu.

2. laikyti nevertingu, menku; išpeikti: Išniẽkintas daiktas, t. y. išmestas.

3. subjauroti, suteršti ką pagarbos vertą: Atėję vokiečiai cerkvę išniekino ir sustatė joje arklius.

4. išnaikinti, išniokoti: Pievas galvijai plikai nugraužtų ir išniekintų.
nuniẽkinti.

1. nevertinti, pažeminti: Neturtingas – nuo visų nuniekintas. Nuniẽkinta, bo biedni labai. Mes negalim savęs visai nusiniekint, ir mes šį tą galim.

2. niekais paversti, apleisti: Mes nuniẽkinom tuos namus, kad reikėtų mažiau nuomos mokėti.
paniẽkinti

1. rodyti panieką, nieku laikyti, nevertinti, negerbti, pažeminti: Paniekinai tu mane. Jis terp žmonių paniẽkintas. Stančiuviškių Karalienė ieško pikto paniekinamo posakio, bet neranda. Nepaniekink motiną tavo senatvėje jos. Jis buvo visų pajuokčiausiasis ir paniekinčiausiasis. Erelis. vabolę paniekino, dar lėkdamas su sparnais savo paspyrė. Mes nepaniẽkinam savo kalbos. Šalia tavęs aš jausdavausi kažkokia likimo paniekinta. Kas pats pasiniekina, to neišaukštinsi. Žmogus tik pats save pasiniekini.
paniẽkinamai. Dievulėli tu mano! – suriko papūga ir paniekinamai papurtė galvą.
paniẽkinančiai. Jis paniekinančiai tylėjo.
paniẽkintai.
paniẽkintinai.

2. nepaisyti, atmesti, niekais nuleisti: Aš laikiau jį tokiu doru žmogum, jog negalėjau paniekinti jo noro. Nepaniekink geros rodos. Nepaniekinkiam jo žodžiais ir įsakymais. Prašymą paniekinu. Jis paniẽkino mano pamokinimą. laikyti nevertu, netinkamu: Paniekino [mergina] jį. ir nejo.

3. panaikinti: Šiaudviečiai buvo paniẽkyti ir prie Užpelkių primesti. Daba ši stotis yra paniẽkyta – par trumpi galai nū stoties. Medines akėčias paskui paniẽkino. Karpes reikia daboti, nes kitaip jos nuvargsta, ir veislė jų pasiniekina.
suniẽkinti.

1. pažeminti, sumenkinti: Nesuniekink manę. Pasirodyti pėsčiam – tai visiškai susiniekinti. Ta mergina jau visai susiniekinus. Visai susiniekino žmogus.

2. paneigti, atmesti: Kaltinamasis mėgino priešintis ir suniekinti alyvų pirklių nuomonę, bet teisėjas nedavė jam daug kalbėti.

3. subarti, sudrausti, supeikti: Gal tau tik pasivaideno, – lyg ir suniekino vyrą žmona. Piktai suniekino saiko nežinančius patarėjus. atkalbėti, sulaikyti nupeikiant: Norėjau statytis radiją, bet moterė (žmona) suniekino. Suniekinai, kad kelias blogas, tai ir nebevažiavau. Mislinau aust milelį, bet Aneliutė suniẽkino, kad neverta, tai pirktinio nuspirkau. Suniekino, i nebepirkau tų sienojų. Suniekink jį, kad neimtų tos kvaišos. Buvau begalvojąs imt ir parašyt, ale paskui susiniẽkinau (atsisakiau savo sumanymo) . Buvom ir mes beeiną, tik tokiuo oru susiniẽkinom.

4. sunaikinti: Žmogau, ir sielos tu neturi, kad tokį medį suniekinai. Susniẽkino, supuvo, o žmogu [i] nėra. panaikinti: Kad nesuniekins normų, tai prapulsma.
užniẽkinti

1. pažeminti, nevertinti, negerbti: Radžiūnai labai užniekyti – nebagoti mat.

2. netekti garbės: Ana kai užsiniẽkino, tai dabar svietui rodytis nenori.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>niẽkinti, </b>-ina, -ino. níekinti. <br/>1. <span class="explanation">rodyti panieką, žiūrėti iš aukšto, be pagarbos: </span> Kam tu jį niẽkini, t. y. už niekus turi! Savi kaip tik pradeda niekint, tai ir kiti tada. Meisteris nėra toks išdidus, kad leistų save niekinti. O kas savo žmoną niekina, tas niekina savo garbę ir dorą vardą. Niekins šešurėlis, niekins anytėlė, apkalbės ir mošytėlės. Kas jus niekina, mane niekina. <br/><b>niẽkinamai</b>. Kedulis ištraukė pypkę iš dantų ir niekinamai nusispjovė. <br/><b>niẽkinančiai</b>. Niekinančiai šyptelėjo. <br/>2. <span class="explanation">laikyti menku, neturinčiu reikšmės dalyku; nekreipti dėmesio, nepaisyti: </span> Susimildami sveiki nieko nauja nepramaniokit, rašybos tradicijų neniekinkit! Negrąžink senobės, bo nesugrąžinsi, bet neniekink jos paminklų, nekeik vakarykščios. Niekinkime tą gyvatą ikmetinį ir trumpai patenkantį. Kursai it ansai drąsus žvejys, ieškodamas laimos, įtūpęs į valtę, niekina audromis. Visokiais darbais niekina. Kas savo kalbą niekina, kitos neišmoks. <br/>3. <span class="explanation">bjauroti, teršti ką pagarbos vertą, šventą: </span> Šventenybę niekinti, teršti, nebešventą daryti. <br/>4. <span class="explanation">gadinti, naikinti, siaubti. </span> <br/><b>išniẽkinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">paversti nieku, pažeminti: </span> Mačnuosius nuog sosto sodin ir puikumą jų išniekin. Išniekinosi patis save ir priėmė pastatį tarno. <span class="explanation">atimti garbę: </span> Išniekino mane Juozas. Kur dabar aš tokia pasidėsiu. <br/>2. <span class="explanation">laikyti nevertingu, menku; išpeikti: </span> Išniẽkintas daiktas, t. y. išmestas. <br/>3. <span class="explanation">subjauroti, suteršti ką pagarbos vertą: </span> Atėję vokiečiai cerkvę išniekino ir sustatė joje arklius. <br/>4. <span class="explanation">išnaikinti, išniokoti: </span> Pievas galvijai plikai nugraužtų ir išniekintų. <br/><b>nuniẽkinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nevertinti, pažeminti: </span> Neturtingas – nuo visų nuniekintas. Nuniẽkinta, bo biedni labai. Mes negalim savęs visai nusiniekint, ir mes šį tą galim. <br/>2. <span class="explanation">niekais paversti, apleisti: </span> Mes nuniẽkinom tuos namus, kad reikėtų mažiau nuomos mokėti. <br/><b>paniẽkinti</b><br/>1. <span class="explanation">rodyti panieką, nieku laikyti, nevertinti, negerbti, pažeminti: </span> Paniekinai tu mane. Jis terp žmonių paniẽkintas. Stančiuviškių Karalienė ieško pikto paniekinamo posakio, bet neranda. Nepaniekink motiną tavo senatvėje jos. Jis buvo visų pajuokčiausiasis ir paniekinčiausiasis. Erelis. vabolę paniekino, dar lėkdamas su sparnais savo paspyrė. Mes nepaniẽkinam savo kalbos. Šalia tavęs aš jausdavausi kažkokia likimo paniekinta. Kas pats pasiniekina, to neišaukštinsi. Žmogus tik pats save pasiniekini. <br/><b>paniẽkinamai</b>. Dievulėli tu mano! – suriko papūga ir paniekinamai papurtė galvą. <br/><b>paniẽkinančiai</b>. Jis paniekinančiai tylėjo. <br/><b>paniẽkintai</b>. <br/><b>paniẽkinti</b>nai. <br/>2. <span class="explanation">nepaisyti, atmesti, niekais nuleisti: </span> Aš laikiau jį tokiu doru žmogum, jog negalėjau paniekinti jo noro. Nepaniekink geros rodos. Nepaniekinkiam jo žodžiais ir įsakymais. Prašymą paniekinu. Jis paniẽkino mano pamokinimą. <span class="explanation">laikyti nevertu, netinkamu: </span> Paniekino [mergina] jį. ir nejo. <br/>3. <span class="explanation">panaikinti: </span> </span> Šiaudviečiai buvo paniẽkyti ir prie Užpelkių primesti. Daba ši stotis yra paniẽkyta – par trumpi galai nū stoties. Medines akėčias paskui paniẽkino. Karpes reikia daboti, nes kitaip jos nuvargsta, ir veislė jų pasiniekina. <br/><b>suniẽkinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pažeminti, sumenkinti: </span> Nesuniekink manę. Pasirodyti pėsčiam – tai visiškai susiniekinti. Ta mergina jau visai susiniekinus. Visai susiniekino žmogus. <br/>2. <span class="explanation">paneigti, atmesti: </span> Kaltinamasis mėgino priešintis ir suniekinti alyvų pirklių nuomonę, bet teisėjas nedavė jam daug kalbėti. <br/>3. <span class="explanation">subarti, sudrausti, supeikti: </span> Gal tau tik pasivaideno, – lyg ir suniekino vyrą žmona. Piktai suniekino saiko nežinančius patarėjus. <span class="explanation">atkalbėti, sulaikyti nupeikiant: </span> Norėjau statytis radiją, bet moterė <span class="explanation"> (žmona) </span> suniekino. Suniekinai, kad kelias blogas, tai ir nebevažiavau. Mislinau aust milelį, bet Aneliutė suniẽkino, kad neverta, tai pirktinio nuspirkau. Suniekino, i nebepirkau tų sienojų. Suniekink jį, kad neimtų tos kvaišos. Buvau begalvojąs imt ir parašyt, ale paskui susiniẽkinau <span class="explanation"> (atsisakiau savo sumanymo) </span>. Buvom ir mes beeiną, tik tokiuo oru susiniẽkinom. <br/>4. <span class="explanation">sunaikinti: </span> Žmogau, ir sielos tu neturi, kad tokį medį suniekinai. Susniẽkino, supuvo, o žmogu [i] nėra. <span class="explanation">panaikinti: </span> </span> Kad nesuniekins normų, tai prapulsma. <br/><b>užniẽkinti</b><br/>1. <span class="explanation">pažeminti, nevertinti, negerbti: </span> Radžiūnai labai užniekyti – nebagoti mat. <br/>2. <span class="explanation">netekti garbės: </span> Ana kai užsiniẽkino, tai dabar svietui rodytis nenori.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.