ùžnarvė. užnarvė̃.
1. užneriamoji (botago) kilpa; . užnaras 1: Bus užnarvė, kad botagą ant koto užneria be mazgo. Nutrūko ùžnarė, i pamečiau votegą.
2. kilpa paukščiams, žvėrims ir žuvims gaudyti, žabangai: Ans ūdrą sugavo ant užnarvės. Vieta, kur spąstus, pelėkautus, slastus, žabangus, ùžnarves statai dėl gaudymo, vadinas gaudykla. Ùžnarvę užnerk. Užsinera zuikis užnarvė [je] ir nebgyvas. Užnarvė užsiverža par pilvą lydekai. Lydeka buvo saulė [je] pasikėlusi: čiaukš ir išnėriau su užnarve.
3. bambagyslės kilpa: Su ùžnarvėm kūdikis gimė.
4. veriant į skietą sukeisti siūlai, permetimas: Tę užnarvė̃ pasidarė, reik taisyt – nepaaudžiu. Skietą gerai suvėrei, ùžnarvių a nepadarei?
5. mezginio pradžia, nerta stulpeliais, atnara: A be ùžnarvės nersiav tą nertinį? Išilgoji ùžnarvė. Kas nuardė žekėms ùžnarves?
6. venterio įsmaugimas, įgerklis, uodega.
7. užlanda, užkampis: Jam. visa tat reikalinga, visa tat jis nešas kur nors į užnarvę, į palėpę, pašelmenę. Jos. glūdi susispietusios ir iš užnarvės tyko nevidoną įgilti. išvietė. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.