Užmitinimas – tai veiksmas, kai kas nors (dažniausiai žmogus) yra užmitytas, t. y. suteikiamas maistas arba patenkintas alkis. Tai literatūrinis, kiek senstelėjęs žodis, vartojamas ir perkeltine prasme.
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė prasmė:
„Svečiai buvo gerai užmitinti – patiekta sriuba, mėsa ir pyragas.“
2. Perkeltinė prasmė (patenkinimas, „maitinimas“ ne maistu):
„Jo smalsumas buvo užmitintas išsamia ataskaita.“
„Vadovas užmitino darbuotojų lūkesčius pažadais.“
Trumpai:
Reiškia pamaitinti, patenkinti (alkį, poreikį). Dažniau sutinkamas rašto kalboje ar senesniuose tekstuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.