užmirgėti

mirgė́ti, mìrga, -ė́jo.

1. šviesti, žibėti mirksinčia šviesa: Naktį žvaigždelės ant dangaus mirga. Staiga ji pamatė žiburėlį tolumoj mirgant pro medžius. Žiūrėk aukštyn, ana žvaigždės mirga. Žvakė degė mirgė́dama. Saulės spinduliai mìrga ant lubų par plyšį. Iš mano veido kraujai tekėjo, kaip saulužė mirgėjo.

2. nelygiai atmušti šviesą, spindulius; kaitaliotis spalvoms ar šviesai ir šešėliams: Mirgėjo, kaip aukso deimantais apiberta, snieguota žemės paviršė, mirgėjo šarmos kruopeliai medžiuose, mirgėjo tvoros ir stogai. Mėnuo taip pat mirgėjo, nusigandęs stebėjos į saulės galią. Ant mano kaklo perlai mirgėjo, ant baltų rankų žiedai žibėjo. Prieš saulę mirga ežero vanduo. Vakar vakarėly vandeny mirgėjo; ai, te girdė du broleliu bėruosius žirgelius. Ašara pavirto perlu, mirgančiu visomis laumės juostos spalvomis. Mirga langų stiklai, nušviesti saulės spindulių.

3. judėti, virpėti, marguliuoti, kaitaliojantis spalvoms ar šviesai ir šešėliams: Saulutė tekėjo, lapeliai mirgėjo, o du broliai brolužėliai žirgelį balnojo. Dunojus bėga, rūtelės mirga. Gražios, šviesiais rūbais pasipuošusios moterys mirgėjo tarp medžių kaip sužydę žolynai daržely. Nuo šilumos stogai mìrga. Oras mirgėte mirga. Par lauką jojau, laukas dunzgėjo, vieškelėliai mirgė́jo. | Šitoj merga mirga kaip gyvasai sidabras, negali vietoj stovėti. Ant tavo galvelės rūtelė žydėjo, tarp tavo rankelių darbeliai mirgėjo. labai greit vienas paskui kitą eiti, lėkti: Vos tesuskaitomi mirgėjo telegrafo stulpai. Laivelis ėmė švilpti vandeniu, jog krantai, kaimai ir medžiai tik mìrga akyse. Ė Martynas, kaip galvon duotas, šoko iš maišo, nebežiūrėdamas nei kelio, tiesiai palei daržais skrido namo, net kojos mirgėjo.

4. būti labai daug, knibždėti marguojant: Paupy, nors ir vėlyvą popietę, mirgėjo pilna žmonių. Vieškelis, gal pusė varsto, kruta mirga žmonėmis. Keliai mirga – bėga žmonys. Visi pašaliai mirgė́jo karūmenės. gausiai būti, dažnai pasitaikyti, iškilti prieš akis: Žemaitės raštai mirgėte mirga liaudiško pastabumo, sąmojo, humoro, vaizdingumo žodžiais ir posakiais.

5. raibti, marguliuoti. Man akys mìrga. Akyse mirga, baltuoja, ausyse gaudžia baugus pūgos skardas. Nuo saulės akyse labai mirga.

6. važiuoti, eiti: Renkis, jau laikas mirgė́ti į namus.
atmirgė́ti. mirgant ateiti: Po geros valandos – atmirga, atšvita, atgiesta [procesija].
įmirgė́ti. mirgant įeiti: Slauna mūsų svočiulė, svočiulė, slauniai dvaran invažiavo, invažiavo, kai saulelė intekėjo, intekėjo, kai žvaigždelė inmirgėjo, inmirgėjo.
numirgė́ti. nulėkti, nuplasnoti mirgant: Kažkur numirgėjo susiglaudusi ančių porelė.
pamirgė́ti. sumirgėti: Kad pasleidė nuo kalno, tai tik kojos pamirgėjo.
pramirgė́ti. praeiti keičiantis, mirgant: Visa tai buvo pramirgėję pro Visvydo akis laikraščių lapuose. Pro žiūrovus tiek bus pramirgėję vaizdų, kad akys poilsio norės.
sumirgė́ti.

1. sušvisti mirksinčia šviesa: Padangė nublausus sumirgėjo žvaigždėm. Viršum Vilniaus, neaprėpiamoje dangaus platybėje, sumirgėjo žvaigždės. Žiburys akimirksnį sumirgėjo, vos nepageso.

2. judant pasirodyti akyse ir tuoj vėl pradingti: Sumirgė́jo greitai jodamas ir pradingo. Pakalnėje sumirgėjo nedidelis ežeriukas ir vėl pasislėpė pušyne.

3. pasirodyti margam, sumarguliuoti: Vieną rytą prie šventoriaus vartų sumirgėjo komunistiniai plakatai. Kad kuoleliai pražydės ir tvorelės sumirgės, tada mudu, bernužėli, į lovelę suguldys.

4. sumargti, suraibti (akyse): Bet jeigu pamatyčiau darkart snaudžiant, tad gausi, kad ir sumirgės tau akyse!
užmirgė́ti. užkilti mirgant. Užtekėjo užmirgė́jo iš rytų saulelė.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>mirgė́ti, </b>mìrga, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">šviesti, žibėti mirksinčia šviesa: </span> Naktį žvaigždelės ant dangaus mirga. Staiga ji pamatė žiburėlį tolumoj mirgant pro medžius. Žiūrėk aukštyn, ana žvaigždės mirga. Žvakė degė mirgė́dama. Saulės spinduliai mìrga ant lubų par plyšį. Iš mano veido kraujai tekėjo, kaip saulužė mirgėjo. <br/>2. <span class="explanation">nelygiai atmušti šviesą, spindulius; kaitaliotis spalvoms ar šviesai ir šešėliams: </span> Mirgėjo, kaip aukso deimantais apiberta, snieguota žemės paviršė, mirgėjo šarmos kruopeliai medžiuose, mirgėjo tvoros ir stogai. Mėnuo taip pat mirgėjo, nusigandęs stebėjos į saulės galią. Ant mano kaklo perlai mirgėjo, ant baltų rankų žiedai žibėjo. Prieš saulę mirga ežero vanduo. Vakar vakarėly vandeny mirgėjo; ai, te girdė du broleliu bėruosius žirgelius. Ašara pavirto perlu, mirgančiu visomis laumės juostos spalvomis. Mirga langų stiklai, nušviesti saulės spindulių. <br/>3. <span class="explanation">judėti, virpėti, marguliuoti, kaitaliojantis spalvoms ar šviesai ir šešėliams: </span> Saulutė tekėjo, lapeliai mirgėjo, o du broliai brolužėliai žirgelį balnojo. Dunojus bėga, rūtelės mirga. Gražios, šviesiais rūbais pasipuošusios moterys mirgėjo tarp medžių kaip sužydę žolynai daržely. Nuo šilumos stogai mìrga. Oras mirgėte mirga. Par lauką jojau, laukas dunzgėjo, vieškelėliai mirgė́jo. | Šitoj merga mirga kaip gyvasai sidabras, negali vietoj stovėti. Ant tavo galvelės rūtelė žydėjo, tarp tavo rankelių darbeliai mirgėjo. <span class="explanation">labai greit vienas paskui kitą eiti, lėkti: </span> Vos tesuskaitomi mirgėjo telegrafo stulpai. Laivelis ėmė švilpti vandeniu, jog krantai, kaimai ir medžiai tik mìrga akyse. Ė Martynas, kaip galvon duotas, šoko iš maišo, nebežiūrėdamas nei kelio, tiesiai palei daržais skrido namo, net kojos mirgėjo. <br/>4. <span class="explanation">būti labai daug, knibždėti marguojant: </span> Paupy, nors ir vėlyvą popietę, mirgėjo pilna žmonių. Vieškelis, gal pusė varsto, kruta mirga žmonėmis. Keliai mirga – bėga žmonys. Visi pašaliai mirgė́jo karūmenės. <span class="explanation">gausiai būti, dažnai pasitaikyti, iškilti prieš akis: </span> Žemaitės raštai mirgėte mirga liaudiško pastabumo, sąmojo, humoro, vaizdingumo žodžiais ir posakiais. <br/>5. <span class="explanation">raibti, marguliuoti</span>. Man akys mìrga. Akyse mirga, baltuoja, ausyse gaudžia baugus pūgos skardas. Nuo saulės akyse labai mirga. <br/>6. <span class="explanation">važiuoti, eiti: </span> Renkis, jau laikas mirgė́ti į namus. <br/><b>atmirgė́ti</b>. <span class="explanation">mirgant ateiti: </span> Po geros valandos – atmirga, atšvita, atgiesta [procesija]. <br/><b>įmirgė́ti</b>. <span class="explanation">mirgant įeiti: </span> Slauna mūsų svočiulė, svočiulė, slauniai dvaran invažiavo, invažiavo, kai saulelė intekėjo, intekėjo, kai žvaigždelė inmirgėjo, inmirgėjo. <br/><b>numirgė́ti</b>. <span class="explanation">nulėkti, nuplasnoti mirgant: </span> Kažkur numirgėjo susiglaudusi ančių porelė. <br/><b>pamirgė́ti</b>. <span class="explanation">sumirgėti: </span> Kad pasleidė nuo kalno, tai tik kojos pamirgėjo. <br/><b>pramirgė́ti</b>. <span class="explanation">praeiti keičiantis, mirgant: </span> Visa tai buvo pramirgėję pro Visvydo akis laikraščių lapuose. Pro žiūrovus tiek bus pramirgėję vaizdų, kad akys poilsio norės. <br/><b>sumirgė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sušvisti mirksinčia šviesa: </span> Padangė nublausus sumirgėjo žvaigždėm. Viršum Vilniaus, neaprėpiamoje dangaus platybėje, sumirgėjo žvaigždės. Žiburys akimirksnį sumirgėjo, vos nepageso. <br/>2. <span class="explanation">judant pasirodyti akyse ir tuoj vėl pradingti: </span> Sumirgė́jo greitai jodamas ir pradingo. Pakalnėje sumirgėjo nedidelis ežeriukas ir vėl pasislėpė pušyne. <br/>3. <span class="explanation">pasirodyti margam, sumarguliuoti: </span> Vieną rytą prie šventoriaus vartų sumirgėjo komunistiniai plakatai. Kad kuoleliai pražydės ir tvorelės sumirgės, tada mudu, bernužėli, į lovelę suguldys. <br/>4. <span class="explanation">sumargti, suraibti (akyse): </span> Bet jeigu pamatyčiau darkart snaudžiant, tad gausi, kad ir sumirgės tau akyse! <br/><b>užmirgė́ti</b>. <span class="explanation">užkilti mirgant</span>. Užtekėjo užmirgė́jo iš rytų saulelė.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.