užmarìnis, -ė.
1. už marių esantis, gyvenantis: Keliauna ing tolimas užmarines šalis. Žydras tolis užmarinis. Mes, kiek įstengėm, rašėm apie aną užmarinį darbštuolį. Užmarinė armija išlips ant kranto.
2. iš užmarių kilęs, užmaryje pagamintas, išaugintas: Panaitės, ar gertumėt mano arielkos labai geros, užmarinės turu? Pradėjo užmariniai javai užlieti Europą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.