užliepti
.
liẽpti, -ia, -ė. įsakyti (negriežtai), raginti: Liepiu, įsakau. Jijė liẽpė patį namie būti, t. y. kad jis namie būtų. Lengviaus yra liepti, nekaip dirbti. Padarysiu nelieptas. Ir mažuosius vaikus padabojo, ir ką liepiamas padirbo. Po trijų dienų žmogus, kaip buvo lieptas, atvyko pas karalių. Dirbu ir vykdau tai, ką man sąžinė mano liepia daryti. Klausyti to, ką jam protas ir širdis liepia. Randai teikė jo veidui kažkokią liepiamą išraišką. Reiks liepti, jei klausys. Liẽpia gulėt. Liẽpė jį sukirst dešimt sieksnių malkų. I dabar daktarai tèbliepa mun nėko nedirbti. Eičiau darbelin nei neliepusi. Savajai [žmonai] liẽpė … dėtis jo nepažįstanti. Liepė manę bernužėlis arielkos negerti. Dirbčiau darbelį nė neliepta. Kursi ugnelę neliepiamoji. Teliẽpig jam tatai parodyt kokiuo prajėvu regimuoju. Nesigina padaręs, bet sakos liepiamas ir priverstas padaręs nuog kitų. Liepė juos būti linksmos širdies. Visos šitos veiksmažodžio lytys yra jo liepiamoji nuosaka (modus imperativus).
paliẽpti, -ia (pàliepia), pàliepė. įsakyti, paraginti: Aš pàliepiau – jis taip ir padirbo. Pàliepė sūnų skaityti. Jo paliept negali. Jonas … paliepė kareivį eiti į girią šarką pašaut. Man paliepė mamulytė anksti rytą keltis. Ar esi kada galėjęs savo širdžiai paliepti – daryk taip arba anaip? Kas bus pàliepamas, tas ir turės trobą plauti.
priliẽpti, -ia (prìliepia), prìliepė.
1. įsakyti, priversti: Negali priliẽpti mokyties. Ką supaisysi, ką tie daktarai priliẽpia! Ne žmonys priliẽps, ne išgynios. Reik priliẽpti pri mokslo, kad iš savęs neemas. Prìlieptas buvau seniūnu būti. Jai priliepė bernužėlis jį vieną mylėti. Top jam priliepia Erazmus.
2. paklusti (?): Jeib velns mus nesugautų, ir kūns jam jeib neprielieptų.
užliẽpti, -ia (ùžliepia), ùžliepė. įsakyti, paliepti: Mergelkai tujau ùžliepiau, ka autus, kelnes išplautų. Užliepk jam darbą, t. y. užsakyk. Užlieptas darbas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.