kreñkti, -ia, -ė
1. krankti, kranksėti. Juodvarnis nulėkė krenkdamas ant Varnių miestelio. Puola krenkdamà [kiaulė].
2. kapoti kirviu: Ko čia krenki tus virbus – yra skiedų!
nukreñkti, -ia, nùkrenkė. krenkiant, krankiant nutolti, nuskristi: Per girelę krankleliai nukrenkė.
užkreñkti, -ia, ùžkrenkė. krenkimu nustelbti: [Varnos] stengėsi, bet neįstengė užkrenkti ūžaujančios jaunos minios.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.