.
kotavóti, -ója, -ójo (katować). kankinti, plakti, mušti: Seniau ponai žmones kotavójo. Plakė, kotavojo žmones, už plaukų tąsė ligi temstant. Už ką tą žmogų kotavója? Ko tu čia muni kotavóji? Nekotavók vaiko. Kam tą jauną kumelį pasikinkei kotavoti? Tu tuos gyvulius kotavoji ir kotavoji. Kotavoja žmogų vargai, ir tiek.
nukotavóti. nuplakti, primušti, nukankinti: Lažų laikais ponai daug nukotavójo žmonių. Ka nukotavójau gerai su rykšte, tai žinos, kaip reik klausyti!
pakotavóti. pakankinti.
prikotavóti. primušti, prikankinti: Urėdas tarną prikotavójo. Džiaukis, kad neprikotavójo. Aną taip prikotavojo, kad vos gyvas parejo.
sukotavóti. sumušti.
užkotavóti. negyvai užplakti, užkankinti: Vakar piemenys tris pempiukus užkotavójo. Ponas liepė pasiūti surdotą be siūlių, o jei nepasiūsiu, žada užkotavoti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.