užkošti

.
kóšti, -ia, -ė

1. valyti skystį pro medžiagą ar sietelį nuo nereikalingų priemaišų, filtruoti: Kóšk pieną par koštuvį. Pieną per audimą kóšti. Pieno, vandens košiamas indelis (koštuvis) buvo jam reikalingas. Vaškas nekoštas.

2. pilti išrūgusį alų į statinę, atskiriant nuo nuosėdų: Alų į bačką košti. Alų kóšia. Reik jau alų į verpeles košti. Aš te randu motynėlę daugel neatspėjant: alutį bedarant, midutį bekošiant. Keturi broliukai į vieną bačką alų košia.

3. eiti, skverbtis kiaurai. perpūsti ką kiaurai: Vė [ja] s koš kiaurai. Išejau plonai apsitaisius, tai vėjas košia perėjos, kad sušalau. Nors užsisupk kuo, eidamas į pašalį – teip košia vėjas. Lytus koša kiaurai par egles. | Mažose krūvelėse paliktą mėšlą kiaurai košia oras. Sustiprėjęs vėjas gūsiais košė drabužius, varė nugaron drebulį.

4. varyti kiaurai, daryti, kad skverbtųsi, eitų kiaurai: Kildama saulutė košė savo spindulius pro vos tik pradėjusius sprogti beržus. Pro audeklines užuolaidas sunkiai košėsi reti medaus spalvos spinduliai. Dangaus vidury pro miglas neaiškiai košėsi spinduliai.

5. smarkiai lyti: Lietus košia kap iš kibiro. Kad šiandie koša, tai koša. Kap i ledai koki košia (lyja ledais) .

6. pamažu piktai tarti, sakyti ką pro sukąstus dantis: Gražios tamstos mergikės, – košė žodžius per dantis gaspadorius. Vaikinas košė žodį po žodžio pro dantis. Iš lėto košdamas žodžius pro storas lūpas, pasakojo daug įdomių dalykų. Žaltvykštis valgė duoną su lašiniais, žebėjo trupinius iš saujos, košė žodžius tuo pat šaltu bejausmiu rimtumu. Dvasia, – tarė Skrudžas košiamu balsu: – išvesk mane iš čion.

7. siurbti: Kamendorius košė per dantis saldų krupnikėlį.

8. šlapintis: Kam kóšei į viedrą?
úodus kóšti. kreipti dėmesį į smulkmenas, būti smulkmeniškam: Ale kam reik uodus košti, šiaip verbliūdus praryjant (į stambius dalykus nekreipiant dėmesio) ?
apkóšti

1. apvirsti su vežimu: Mes apkóšėm, iš Salantų parvažiuodami.

2. pasigerti. .
atkóšti.

1. košiant atpilti: Vakarienei atkóšk į puodynę pieno.

2. nusunkti: Atkošk bulbas, ė tai gi nepilsi su [v] andeniu an stalo. Aš bul'bas atkóšiu.
įkóšti. košiant įpilti: Įkóšk vandens į tą sūdą. Į padažą įkošti šlakelį buljono.
iškóšti.

1. išvalyti skystį pro medžiagą ar sietelį nuo nereikalingų priemaišų, išfiltruoti: Iškóšk pieną par koštuvį. Senė įsileido girines ožkas į trobelę, pamelžė, pieną iškošė. | Ko daugiau žmogus geria, to daugiau inkstai turi iškošti. Visą gyvenimą (ūkį) par save iškóšiau (pragėriau) . Eik, pieną išsikóši!

2. išpilti išrūgusį alų į statinę, atskiriant nuo nuosėdų.

3. išpūsti. Taip iškóšė šitas vėjas gryčią, kad liko kaip stadala, nors gerai prikūrenom.

4. pasakyti ką pamažu, piktai, pro sukąstus dantis: Lipk atgal! – pro dantis iškošia vagys. Paskutiniuosius žodžius Beveinis iškošė visiškai patylomis.

5. suvarginti, atimti sveikatą: Liga žmogų greit iškošia. Košė sveikatą iškošė (nuo košės ar šiaip silpno valgio nėra jėgų dirbti) . Be miego jaučiuos lyg išsikošęs (nusilpęs) .

6. išnaudoti: Kaip jin mane tada iškošė, tai neduok tu Dieve.
nukóšti

1. atskirti skysčius nuo tirščių, nupilti, nulieti, nusunkti: Išvirus buljoną, nukošti. | Ar nukošei, mama, bulbytes? Ji nukošia iš milžtuvių pačias padugnes.

2. kiaurai nupūsti: Per sodą nukošė iš kažin kur atitrūkęs vėjo sūkurys.

3. nusilpninti, nuvarginti: Kap pasirgėjo, tai žmogų visai nukošė.

4. nuryti, nugurkti: Senis nukošė pro gerklę stiklelį degtinės.
pakóšti.

1. išlieti: Juk ir aš kelias naktis miegot negalėjau ir daug ašarų rietančių nei kóšte pakóšiau.

2. iškošti 5: Pri tokio darbo greitai pakoša sveikatą. Tą žmogelį par karą labai pakóšė.

3. apversti ką pripiltą, pargriauti: Tai pakóšė pieną – pilnas kambarys. Važiuok skersai grabę, tik nepakóšk (neapversk vežimo) .
pérkošti.

1. košiant perpilti, perleisti per koštuvį: Parkošk vandenį, kaisdama valgyti. Perkošk pieną per skudurėlį. Gėrimą dėl švarumo galima porą kartų perkošti. Iš aukšto apsvarstė sau planą …: perkošti visus ik vieno lietuvius per savo tinklą. Laikas juos. perkošia (atrenka) . Kad anas perkoštų (apsvarstytų, apgalvotų), kas galima prig stali kalbėt, o kas ne, ale kas ataj, tas nuej. Persikošė per Kudkudakio galvą daug daug sunkių minčių.

2. kiaurai perimti, perpūsti: Saulė taip šviečia, lyg, rodos, norėdama perkošti visą mišką kiaurai. Apsivilk storiau, eidama kasti bulvių, nes toks didelis vėjas perkoš kaip bemat. Kas čia toj sermėgėlė – kaip bematant perkošia vėjas. Kaip tik vėjas perkošė, tuoj ir šalta pasidarė. Žmogus išejai oran, ir perkošė visą nuo kojų lig galvai. Apsivilkau plonai, tai šaltis pérkošė visą. perlyti, permerkti: Kol atvažiavom, pérkošė lietus lig skūrai. Par tokį lytų kol parbėgau į namus, visą kiaurai párkošė. Párkoštas, parlytas parejo ir susirgo.

3. iškošti 4: Išeidamas per duris, pasakė žemu, perkoštu per dantis balsu, bet taip, kad girdėtų prabasčius: – Aukso kiaulė!

4. suduoti, sušerti: Kai pérkošė tėvas diržu vaikus, tuoj aptilo.
tarp ū̃sų pérkošti pragerti: Kits visą ūkį tarp ūsų perkošęs.
úodus pérkošti kreipti dėmesį į smulkmenas, būti smulkmeniškam: Vadai akli: kurie uodus parkošiate, o verbliudą praryjate (stambių dalykų nepastebite, nekreipiate į juos dėmesio) .
prakóšti.

1. dalį iškošti: Prakóšk nors užsiliet pieno, kad nėr kada viso iškošt.

2. pratarti piktai, pamažu, pro sukąstus dantis: Paklausė valandėlę vežėjas, suspaudė kumščiais smilkinius ir, išeidamas iš daržinės, prakošė pro dantis iš Balsių Petro girdėtos dainos žodžius. Ateik tamsta ryt, – prakošė viršininkas. Apžiūrėjęs kiaules, priėmėjas prakošė: „Nemokat auginti!“.

3. prasiskverbti: Pro rūką neprasikošė saulė, tik sužiedėjęs sniegas juodavo liūdnuose kloniuose. Saulės spinduliai, pro medžių šakas prasikošdami, audė įmantrius raštus.
prikóšti.

1. košiant pripilti: Prikošk sklidiną sagoną vandens. Pažiūrėjo valandėlę į puodynę, prikoštą gelsvo pieno.

2. pripilti išrūgusio alaus į statinę, atskiriant nuo nuosėdų: Jau prikóšė visas bačkas. Tave vakar mačiau ašiai, alaus bačkas prisikošei.

3. prisigerti (svaiginamųjų gėrimų): Tep prisikóšė jie alaus, kad vos netrūko. Parvažiuoja vidurnakčiu, prisikošęs už svetimus pinigus. Prisikošę kaip baisybės.

4. prišlapinti. .
sukóšti.

1. košiant supilti: Sukošk pieną į puodą par koštuvį. Ir karvės pamelžta, ir pienas sukošta. Sukošus į puodynę neuždengti, kol pienas nepraauš.

2. supilti išrūgusį alų į statinę, atskiriant nuo nuosėdų: Pirmoji sula, jei būtų nečysta esanti, parkošus par sietą, reik sukošti tujau į bačką. Ar jau visą alų sukóšei? Susiedas alų padarė, šeimynelę sau pakvietė, padaręs alų sukošė ir giminelę suprašė. Alų sukošė ir nuleido į šulinį.

3. prikošti
4.
užkóšti. užduoti, sušerti: Kai užkóšė gerai, nebereikia lįst.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>kóšti, </b>-ia, -ė<br/>1. <span class="explanation">valyti skystį pro medžiagą ar sietelį nuo nereikalingų priemaišų, filtruoti: </span> Kóšk pieną par koštuvį. Pieną per audimą kóšti. Pieno, vandens košiamas indelis (koštuvis) buvo jam reikalingas. Vaškas nekoštas. <br/>2. <span class="explanation">pilti išrūgusį alų į statinę, atskiriant nuo nuosėdų: </span> Alų į bačką košti. Alų kóšia. Reik jau alų į verpeles košti. Aš te randu motynėlę daugel neatspėjant: alutį bedarant, midutį bekošiant. Keturi broliukai į vieną bačką alų košia. <br/>3. <span class="explanation">eiti, skverbtis kiaurai</span>. <span class="explanation">perpūsti ką kiaurai: </span> Vė [ja] s koš kiaurai. Išejau plonai apsitaisius, tai vėjas košia perėjos, kad sušalau. Nors užsisupk kuo, eidamas į pašalį – teip košia vėjas. Lytus koša kiaurai par egles. | Mažose krūvelėse paliktą mėšlą kiaurai košia oras. Sustiprėjęs vėjas gūsiais košė drabužius, varė nugaron drebulį. <br/>4. <span class="explanation">varyti kiaurai, daryti, kad skverbtųsi, eitų kiaurai: </span> Kildama saulutė košė savo spindulius pro vos tik pradėjusius sprogti beržus. Pro audeklines užuolaidas sunkiai košėsi reti medaus spalvos spinduliai. Dangaus vidury pro miglas neaiškiai košėsi spinduliai. <br/>5. <span class="explanation">smarkiai lyti: </span> Lietus košia kap iš kibiro. Kad šiandie koša, tai koša. Kap i ledai koki košia <span class="explanation"> (lyja ledais) </span>. <br/>6. <span class="explanation">pamažu piktai tarti, sakyti ką pro sukąstus dantis: </span> Gražios tamstos mergikės, – košė žodžius per dantis gaspadorius. Vaikinas košė žodį po žodžio pro dantis. Iš lėto košdamas žodžius pro storas lūpas, pasakojo daug įdomių dalykų. Žaltvykštis valgė duoną su lašiniais, žebėjo trupinius iš saujos, košė žodžius tuo pat šaltu bejausmiu rimtumu. Dvasia, – tarė Skrudžas košiamu balsu: – išvesk mane iš čion. <br/>7. <span class="explanation">siurbti: </span> Kamendorius košė per dantis saldų krupnikėlį. <br/>8. <span class="explanation">šlapintis: </span> Kam kóšei į viedrą? <br/><b> úodus kóšti</b>. <span class="explanation">kreipti dėmesį į smulkmenas, būti smulkmeniškam: </span> </span> Ale kam reik uodus košti, šiaip verbliūdus praryjant <span class="explanation"> (į stambius dalykus nekreipiant dėmesio) </span> ? <br/><b>apkóšti</b><br/>1. <span class="explanation">apvirsti su vežimu: </span> Mes apkóšėm, iš Salantų parvažiuodami. <br/>2. <span class="explanation">pasigerti. </span>. <br/><b>atkóšti</b>. <br/>1. <span class="explanation">košiant atpilti: </span> Vakarienei atkóšk į puodynę pieno. <br/>2. <span class="explanation">nusunkti: </span> Atkošk bulbas, ė tai gi nepilsi su [v] andeniu an stalo. Aš bul'bas atkóšiu. <br/><b>įkóšti</b>. <span class="explanation">košiant įpilti: </span> Įkóšk vandens į tą sūdą. Į padažą įkošti šlakelį buljono. <br/><b>iškóšti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išvalyti skystį pro medžiagą ar sietelį nuo nereikalingų priemaišų, išfiltruoti: </span> Iškóšk pieną par koštuvį. Senė įsileido girines ožkas į trobelę, pamelžė, pieną iškošė. | Ko daugiau žmogus geria, to daugiau inkstai turi iškošti. Visą gyvenimą <span class="explanation"> (ūkį) </span> par save iškóšiau <span class="explanation"> (pragėriau) </span>. Eik, pieną išsikóši! <br/>2. <span class="explanation">išpilti išrūgusį alų į statinę, atskiriant nuo nuosėdų. </span> <br/>3. <span class="explanation">išpūsti</span>. Taip iškóšė šitas vėjas gryčią, kad liko kaip stadala, nors gerai prikūrenom. <br/>4. <span class="explanation">pasakyti ką pamažu, piktai, pro sukąstus dantis: </span> Lipk atgal! – pro dantis iškošia vagys. Paskutiniuosius žodžius Beveinis iškošė visiškai patylomis. <br/>5. <span class="explanation">suvarginti, atimti sveikatą: </span> Liga žmogų greit iškošia. Košė sveikatą iškošė <span class="explanation"> (nuo košės ar šiaip silpno valgio nėra jėgų dirbti) </span>. Be miego jaučiuos lyg išsikošęs <span class="explanation"> (nusilpęs) </span>. <br/>6. <span class="explanation">išnaudoti: </span> Kaip jin mane tada iškošė, tai neduok tu Dieve. <br/><b>nukóšti</b><br/>1. <span class="explanation">atskirti skysčius nuo tirščių, nupilti, nulieti, nusunkti: </span> Išvirus buljoną, nukošti. | Ar nukošei, mama, bulbytes? Ji nukošia iš milžtuvių pačias padugnes. <br/>2. <span class="explanation">kiaurai nupūsti: </span> Per sodą nukošė iš kažin kur atitrūkęs vėjo sūkurys. <br/>3. <span class="explanation">nusilpninti, nuvarginti: </span> Kap pasirgėjo, tai žmogų visai nukošė. <br/>4. <span class="explanation">nuryti, nugurkti: </span> Senis nukošė pro gerklę stiklelį degtinės. <br/><b>pakóšti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išlieti: </span> Juk ir aš kelias naktis miegot negalėjau ir daug ašarų rietančių nei kóšte pakóšiau. <br/>2. iškošti 5: Pri tokio darbo greitai pakoša sveikatą. Tą žmogelį par karą labai pakóšė. <br/>3. <span class="explanation">apversti ką pripiltą, pargriauti: </span> Tai pakóšė pieną – pilnas kambarys. Važiuok skersai grabę, tik nepakóšk <span class="explanation"> (neapversk vežimo) </span>. <br/><b>pérkošti</b>. <br/>1. <span class="explanation">košiant perpilti, perleisti per koštuvį: </span> Parkošk vandenį, kaisdama valgyti. Perkošk pieną per skudurėlį. Gėrimą dėl švarumo galima porą kartų perkošti. Iš aukšto apsvarstė sau planą …: perkošti visus ik vieno lietuvius per savo tinklą. Laikas juos. perkošia <span class="explanation"> (atrenka) </span>. Kad anas perkoštų <span class="explanation"> (apsvarstytų, apgalvotų), </span> kas galima prig stali kalbėt, o kas ne, ale kas ataj, tas nuej. Persikošė per Kudkudakio galvą daug daug sunkių minčių. <br/>2. <span class="explanation">kiaurai perimti, perpūsti: </span> Saulė taip šviečia, lyg, rodos, norėdama perkošti visą mišką kiaurai. Apsivilk storiau, eidama kasti bulvių, nes toks didelis vėjas perkoš kaip bemat. Kas čia toj sermėgėlė – kaip bematant perkošia vėjas. Kaip tik vėjas perkošė, tuoj ir šalta pasidarė. Žmogus išejai oran, ir perkošė visą nuo kojų lig galvai. Apsivilkau plonai, tai šaltis pérkošė visą. <span class="explanation">perlyti, permerkti: </span> Kol atvažiavom, pérkošė lietus lig skūrai. Par tokį lytų kol parbėgau į namus, visą kiaurai párkošė. Párkoštas, parlytas parejo ir susirgo. <br/>3. iškošti 4: Išeidamas per duris, pasakė žemu, perkoštu per dantis balsu, bet taip, kad girdėtų prabasčius: – Aukso kiaulė! <br/>4. <span class="explanation">suduoti, sušerti: </span> Kai pérkošė tėvas diržu vaikus, tuoj aptilo. <br/><b> tarp ū̃sų pérkošti</b> <span class="explanation">pragerti: </span> Kits visą ūkį tarp ūsų perkošęs. <br/><b>úodus pérkošti</b> <span class="explanation">kreipti dėmesį į smulkmenas, būti smulkmeniškam: </span> </span> Vadai akli: kurie uodus parkošiate, o verbliudą praryjate <span class="explanation"> (stambių dalykų nepastebite, nekreipiate į juos dėmesio) </span>. <br/><b>prakóšti</b>. <br/>1. <span class="explanation">dalį iškošti: </span> Prakóšk nors užsiliet pieno, kad nėr kada viso iškošt. <br/>2. <span class="explanation">pratarti piktai, pamažu, pro sukąstus dantis: </span> Paklausė valandėlę vežėjas, suspaudė kumščiais smilkinius ir, išeidamas iš daržinės, prakošė pro dantis iš Balsių Petro girdėtos dainos žodžius. Ateik tamsta ryt, – prakošė viršininkas. Apžiūrėjęs kiaules, priėmėjas prakošė: „Nemokat auginti!“. <br/>3. <span class="explanation">prasiskverbti: </span> Pro rūką neprasikošė saulė, tik sužiedėjęs sniegas juodavo liūdnuose kloniuose. Saulės spinduliai, pro medžių šakas prasikošdami, audė įmantrius raštus. <br/><b>prikóšti</b>. <br/>1. <span class="explanation">košiant pripilti: </span> Prikošk sklidiną sagoną vandens. Pažiūrėjo valandėlę į puodynę, prikoštą gelsvo pieno. <br/>2. <span class="explanation">pripilti išrūgusio alaus į statinę, atskiriant nuo nuosėdų: </span> Jau prikóšė visas bačkas. Tave vakar mačiau ašiai, alaus bačkas prisikošei. <br/>3. <span class="explanation">prisigerti (svaiginamųjų gėrimų): </span> Tep prisikóšė jie alaus, kad vos netrūko. Parvažiuoja vidurnakčiu, prisikošęs už svetimus pinigus. Prisikošę kaip baisybės. <br/>4. <span class="explanation">prišlapinti. </span>. <br/><b>sukóšti</b>. <br/>1. <span class="explanation">košiant supilti: </span> Sukošk pieną į puodą par koštuvį. Ir karvės pamelžta, ir pienas sukošta. Sukošus į puodynę neuždengti, kol pienas nepraauš. <br/>2. <span class="explanation">supilti išrūgusį alų į statinę, atskiriant nuo nuosėdų: </span> Pirmoji sula, jei būtų nečysta esanti, parkošus par sietą, reik sukošti tujau į bačką. Ar jau visą alų sukóšei? Susiedas alų padarė, šeimynelę sau pakvietė, padaręs alų sukošė ir giminelę suprašė. Alų sukošė ir nuleido į šulinį. <br/>3. prikošti 4. <br/><b>užkóšti</b>. <span class="explanation">užduoti, sušerti: </span> Kai užkóšė gerai, nebereikia lįst.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.