knỹburti, -a (-ia), -o
1. knyburiuoti: Jis beknỹbura niekaniekius: neria, verpia, siuva…. Ligonis pakilo ir jau knỹbura laukuose. Šį tą knỹbura apie pečių. Ana paims i knỹburs. Knỹburk geriau, ką dykas besėdi! Kažką panosė [je] pasikišęs pri stalo knỹbura. Par daug ilgai knỹburi vieną grėblį. Todrin artojas dirvoj' tuointimpos knỹburia. Kiaulės knỹburas.
2. pamažu kramtyti: Žmoneliai duoną vikinę knỹbura kai ne savo dantim.
3. kibaruoti: Inspainiojęs vaikas rūbeliuose, tik pirščiukais knỹbura.
4. kirbinti, dirginti: Pačio [je] širdies duobelė [je] knỹbura ir knỹbura visą dieną.
nuknỹburti. knyburant ką padirbti, padaryti: Dvejas kojines nuknyburau (numezgiau) .
užknỹburti
1. pamažu nusileisti: Rytą metą saulelė pašoka greitai, o vakarą kol beužknỹbura, kol beužsileida.
2. pamažu ką dirbant užsnūsti, užgaišti: Tai anos kap ažsiknỹburo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.