kliudinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. kliudyti 3: Pažastyje nešamas portfelis kliudinėjo praeivius. | Kap mergelė pasenėjo, niekas jos nekliudinėjo.
užkliudinė́ti
1. užkliudyti
2. Mat kaip negal užkliudinėti mirusiųjų: o ką gali žinoti, kaip paskuo galia atsitikti.
2. užkliudyti 3: Turime visus prabangus, rūpesčius to pasaulio nuraminti aplinkui save, kurie mumus ant to kelio labai užkliudinėja ir pergadinėja.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.