užkergti

ker̃gti, -ia, -ė.

1. jungti, ką nestipriai rišti prie ko: Aš kergiù, t. y. nestipriai rišu. Ker̃k ašvienį prie tvoros ir prikergęs eik į trobą. Nesuprantu, kam tai buvo kergti.

2. suleisti gyvulius vaisintis: Gyvulius reikia kergti laiku. Rujos metu kalę reikia prižiūrėti, kad ji nesikergtų su neveisliniais šunimis.
priker̃gti, -ia (prìkergia), prìkergė. ką prie ko prijungti, nestipriai pririšti: Kad biškį prikergčiau tą lopą pri kailinių, ir gerai būtų. Mietą prikergė prie medžio. Daigus reikia vynioti ant smaigo pasauliui ir prikergti lunkais. Algimantas, išleisdamas Trobių prie jo vyrų, prikergė nors nedidelį pulkelį saviškių dėl viso ko. Kad ketino milžti, turėjo kojas surišti ir galvą trumpai prikergti. Jis savo darbą prìkergė prie brolio. Ranką mano prie to rašto pridėjau ir pečiotį prikergti liepiau. pridurti Kunigaikštienė ėmė pasakoti jūsų nuotykius, prikergdama savo pastabas.
suker̃gti, -ia (sùkergia), sùkergė.

1. sujungti, surišti: Su šniūru sukergiau, manau, kad laikys. Sùkergiau tam kartuo. Dėl ko toks pats u nesusikergė su liemengaliu -a- duodlinksnyje? Arti su lietuvių literatūros istorija susikergė dainų tyrinėjimas. Moterystėje juodu susikergia krūvon.

2. bet kaip padaryti, pasiūti: Laiko turėdamas, gali man kokias duris ir vartelius sukergti. Suker̃gusi jupelę vaikuo lygu įkapėms.

3. gyvulius apvaisinti: Karvę reikia sukergti tą pačią dieną, kai pasirodo ruja.
užker̃gti, -ia (ùžkergia), ùžkergė. bet kaip užpinti, užpinklioti: Virbais ùžkergė spragą.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>ker̃gti, </b>-ia, -ė. <br/>1. <span class="explanation">jungti, ką nestipriai rišti prie ko: </span> Aš kergiù, t. y. nestipriai rišu. Ker̃k ašvienį prie tvoros ir prikergęs eik į trobą. Nesuprantu, kam tai buvo kergti. <br/>2. <span class="explanation">suleisti gyvulius vaisintis: </span> Gyvulius reikia kergti laiku. Rujos metu kalę reikia prižiūrėti, kad ji nesikergtų su neveisliniais šunimis. <br/><b>priker̃gti, </b>-ia (prìkergia), prìkergė. <span class="explanation">ką prie ko prijungti, nestipriai pririšti: </span> Kad biškį prikergčiau tą lopą pri kailinių, ir gerai būtų. Mietą prikergė prie medžio. Daigus reikia vynioti ant smaigo pasauliui ir prikergti lunkais. Algimantas, išleisdamas Trobių prie jo vyrų, prikergė nors nedidelį pulkelį saviškių dėl viso ko. Kad ketino milžti, turėjo kojas surišti ir galvą trumpai prikergti. Jis savo darbą prìkergė prie brolio. Ranką mano prie to rašto pridėjau ir pečiotį prikergti liepiau. <span class="explanation">pridurti</span> Kunigaikštienė ėmė pasakoti jūsų nuotykius, prikergdama savo pastabas. <br/><b>suker̃gti, </b>-ia (sùkergia), sùkergė. <br/>1. <span class="explanation">sujungti, surišti: </span> Su šniūru sukergiau, manau, kad laikys. Sùkergiau tam kartuo. Dėl ko toks pats <span class="explanation">u</span> nesusikergė su liemengaliu <span class="explanation">-a-</span> duodlinksnyje? Arti su lietuvių literatūros istorija susikergė dainų tyrinėjimas. Moterystėje juodu susikergia krūvon. <br/>2. <span class="explanation">bet kaip padaryti, pasiūti: </span> Laiko turėdamas, gali man kokias duris ir vartelius sukergti. Suker̃gusi jupelę vaikuo lygu įkapėms. <br/>3. <span class="explanation">gyvulius apvaisinti: </span> Karvę reikia sukergti tą pačią dieną, kai pasirodo ruja. <br/><b>užker̃gti, </b>-ia (ùžkergia), ùžkergė. <span class="explanation">bet kaip užpinti, užpinklioti: </span> Virbais ùžkergė spragą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.