.
kaũkinti, -ina, -ino. smarkiai mušti, drožti, šerti: Dar jis kur palei ežerą žuvis kaũkina, tik kau su kukiu.
prakaũkinti. pramušti, praskelti: Kad būt tekę, būt prakaũkinę kaktą.
užkaũkinti. užduoti, uždrožti: Jam gerokai į snukį užkaũkino. Nestovėk čia, bo užkaũkins per kaktą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.