užkapinėjimas
Užkapinėjimas – tai lietuvių liaudies paprotys, kai po mirties artimieji keliauja į kapus (paprastai trečią, devintą ar keturiasdešimtąją dieną po laidotuvių), atneša maisto, gėrimų, dalijasi prisiminimais, taip „bendraudami“ su mirusiuoju. Tai simbolinė pagerbimo ir atsisveikinimo forma.
Pavyzdžiai:
1. Šeimos susirinkimas – trečią dieną po palaidojimo šeima ateina į kapus, atneša duonos, druskos, uogienės, užsidega žvakę, pasakoja istorijas apie mirusįjį.
2. Valgio dalijimasis – ant kapo paliekama maisto porcija (pvz., pyragas, vaisiai), tariamai skirtas mirusiajam, o likusį maistą valgo dalyvaujantieji.
3. Gėrimo išliejimas – ant kapo išpilamas simbolinis gėrimas (alus, degtinė), kaip pasiūlymas mirusiajam.
4. Šventėmis – Vėlinėmis ar Visų Šventųjų dienomis kapai tvarkomi, uždega žvakės, atnešamas maistas, kas yra užkapinėjimo tradicijos tęsinys.
Trumpai: Tai ritualas, kuriuo artimieji pagerbia ir simboliškai „bendrąja“ su mirusiuoju kapinėse, dalydamiesi maistu ir prisiminimais.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.