Užkalnė – tai kalvos ar aukštumos papėdė, šlaito apačia.
Pavyzdžiai:
1. Kaimas stovi užkalnėje, pasislepęs po dideliu piliakalniu.
2. Ežeras užkalnėje žėrėjo ramiu vandens veidrodžiu.
3. Užkalnėje augo senos obels, o viršūnėje – pušynas.
Trumpai: tai vietovė po kalnu/kalva, dažnai vartojama apibūdinti žemumą ar slėnį ties kalno papėde.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.