gvė̃rinti (-yti), -ìna, -ìno. eiti išgverus, žioplinti, vėplinti, moklinti: Gvė́ra, kur gvė̃rini? Kur gvė̃rini, ar kelio nematai? Gvė̃rina galvą nuleidęs. Gvė́ra, kur gvėrini, darbą nebaigtą palikęs?
išgvė̃rinti. išeiti vėplinant, išgverus: Gal tas senis išgvė̃rino?. Neišsigvė̃rink, dar piningus kas pavogs.
užgvė̃rinti. užeiti išgvėrus, vėplinant: Ale kur užgvė̃rino – pas tamstas!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.