užgrumti

grùmti, -ia, grū́mė.

1. spausti, maigyti, grūsti; varyti: Ką tu čia dabar grumì? Vaikai kap vaikai – čia grumì (varai šalin), čia vėl apsisukę lenda. Ar audra čia atstaugs, pagirin sniegą grums?. Kur čia dabar grumíesi? Aš grumiúos į tarpą žmonių ir grumdaus tarp anų. Pro šalį grumiasi kareiviai. Laužos, grumiasi ledai į ežero kraštus. Ko čia grumýs, ar nepatelpi?

2. kovoti, kautis: Kunigaikštis nusiuntė jį priešų grumti. Ir grumias darbo milijonai, ir žengia žemės išvaduoti! Naujakuriai, nelyginant toli nuo vienas kito pasodinti medžiai, buvo palikti pavieniui grumtis su audromis. Vyrai kaip jaučiai grùmiasi. Su meškomis ir vilkais grūmės. Žirgas kibo į šerną, grūmės, kariavo. Su vagim grūmėsi ir pagalbos šaukė. Tą naktį tai grū́mėsi (fronte mušėsi) . | Aš grumiuosi patsai su savimi. Jis su smertimi grūmėsi. Reik su žambiu grumties (galynėtis, vargti) , o bulvynę virė su grobais karpytais (prastas valgymas) . Su plikkakčiu nepeškys, su meška negrumkys.

3. ėsti, kimšti, šlamšti: Šita karvė grumia ir grumia dobilus. Ką sugriebia, tai ir grùmia. valgyti: Gana jau tu – grumì ir grumì kap karvė! Kur daug vaikų, nereik pyragų, visi grùmia duoną, net žandai kyla.
įsigrùmti, įsìgrumia, įsigrū́mė įsisprausti, įsigrūsti: Įsigrūmiau pagaliau už stalo.
išgrùmti, ìšgrumia, išgrū́mė

1. išvaryti, išgrūsti: Visus iš pirkios išgrū́mė.

2. pakovoti, pasigrumti: Levas nori su anuo išsigrumti. Šiandieną su vėju išsigrūmiau pareidamas – priš vėją buvo eiti.
nugrùmti, nùgrumia, nugrū́mė. nuveikti: Kas tu man esi – aš tave su viena ranka nugrùmčio!
pagrùmti, pàgrumia, pagrū́mė

1. nuveikti, nugalėti: Daugybė žmonių stebėjos, kurs kurį pagrums.

2. pakovoti, pasiimti: Vaikai, pasigrùmkite ant šieno! Vėjai ir lietūs ne žmonių valioj – su jais nepasigrumsi.
pérsigrumti persiimti, pasigalynėti: Parsigrumkiv, katras vedu stipresnis.
prasigrùmti, prasìgrumia, prasigrū́mė prasibrauti: Kastantas prasigrūmė pro žmonių tirštymę.
prigrùmti, prìgrumia, prigrū́mė. priėsti, prigraužti: Gyvuliai prigrūmė atolo, tai dabar guli.
sugrùmti, sùgrumia, sugrū́mė.

1. suvaryti: Karves sugrūmė į tvartą.

2. suminti: Galvijai vasarojų sugrūmė. Karvėm tik pakratai, kaip bematant ir sùgrumia.

3. sumušti, įveikti: Gediminui karės gerai vyko – vokiečius sugrūmė.

4. susiimti, susikauti: Vyrai susigrū́mė. Su neišsakyta smarkybe susigrūmė. Sunkumai tam ir yra, kad su jais susigrumtume ir juos nugalėtume.

5. suvalgyti: Atsisėdo ir sugrū́mė visą ragaišį.
užgrùmti, ùžgrumia, užgrū́mė. užveikti, nugalėti: Juk vis dėlto tamstą būtų užgrūmę kaip lokį.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'uzgrumti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x