grū́dyti, -o (-ija), -ė (-ijo).
1. grūdinti: Kalvis grū́dė peilį, kad būtų neminkštas. Kalvis kirvį grū́do. Dalgius grū́dė šaltinio vandenė [je]. Niekas jų valios negrūdijo.
2. tvirtinti, fiksuoti: Grū́dyti dažytas gijas į verdantį šarmą su druska ant trumpo čėso, kad nebluktų. Dažytas gijas grū́do.
atgrū́dyti. atleisti kietumą.
nugrū́dyti. užgrūdinti: Kad pãkotė kieta, o dalgis minkštas – yr nenugrūdytas vienokiai. Įleisk dalgį į kaminą, ir būs vieniaip nusigrū́dęs.
pérgrūdyti. per daug sukietinti: Pérgrūdyti plieną.
užgrū́dyti. užgrūdinti 1: Užgrū́do kalvis kirvį, dėdamas į karštą vandenį. pasidaryti fiziškai ar morališkai atspariam: Užsigrū́diję rankos nebebijo šalčio ir velėjant [žiemą]. Šioje kovoje inirtingas lietuvis užsigrūdijo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.