užgriūtãkis, -ė. užgriū́takis.
1. kieno užgriuvusios akys: Kurio akys iš riebumo užgriuvusios, tas užgriū́takis. Eik, koks jau gražumas, kad ji tokia užgriū́takė!
2. kas daug miega, migšas: Piemuo, išginęs savo bandą, algo [ja]:
„Ginelė, marelė, tinginėlė, miegpuvėlė, užgriūtakė̃lė, į savo draugelę“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.