užgalė|ti, užgali, užgalėjo
1. įstengti, pajėgti: Vienas neužgaliu įkelti pilno maišo.
2. nugalėti, nuveikti: Tu jo neužgalėsi. sngr.: Abu stiprūs, neužsigali. užgalėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.