ėjė́jas, -a. -à.
1. kas eina, ėjikas, ėjūnas: Ėjė́jas visur nueina. Kap aš tokis ėjė́jas, tai trudna pareit namo. Visi yra geri plaukėjai, bet prasti ėjėjai. Menka iš tavę ėjėjà, kad jau kojos tinsta.
2. atlikėjas: Tylus pareigų ėjėjas.
užėjė́jas, -a. įpėdinis: Herodas, ižgirdęs, jog kunigaikštis žydų užgimė (tikėdamas, idant turėtų būt užėjėju ant jo vietos), nusigando.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.