Uže – tai senas žodis, reiškiantis smailų kalno arba pylimo kraštą, keterą, aukštumą, kyšulį. Dažniausiai sutinkamas vietovardžiuose.
Pavyzdžiai:
- Užgavėnių uže – kalva Vilniuje.
- Piliakalnių uždara uže – kalvos viršūnė.
- Vietovardžiai: Užupis (anksčiau – Užeupis), Užutėkis, Užulėnis.
Dėmesio: Šiuolaikinėje kalboje beveik nenaudojamas, išskyrus istoriniuose ar geografiniuose kontekstuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.